Newsletter Subscribe
Enter your email address below and subscribe to our newsletter
[forminator_form id="25163"]

zmescience.zmescience+1.heise+1.Astronomai atsekė radijo signalą, trukusį vos kelias milisekundes, iki mažos, blankios galaktikos, egzistavusios tada, kai visatai buvo apie 3 milijardai metų. Šis žybsnis, FRB 20240304B, dabar yra tolimiausias greitasis radijo žybsnis su nustatyta galaktika šeimininke, o išvados paskelbtos žurnale Science.zmescience+1
Šis rekordas svarbus dėl dviejų priežasčių. Nykštukinė galaktika sparčiai formavo žvaigždes, o tai patvirtina idėją, kad šie žybsniai kyla iš jaunų magnetarų, o ne iš senesnių neutroninių žvaigždžių susijungimų. Žybsnis taip pat suteikia galimybę tirti dujas, esančias tarp galaktikų per didžiąją kosminės istorijos dalį.heise+2
MeeTRAP komanda žybsnį aptiko 2024 m. kovo 4 d., naudodama MeerKAT radijo teleskopą Pietų Afrikoje, iš kurio ir kilo pavadinimas. Radijo duomenys rodė, kad šaltinis yra labai toli. Antžeminiai teleskopai žybsnio vietoje nieko nematė, nes galaktika buvo per blanki.ground+2
James Webb kosminio teleskopo NIRCam kamera toje vietoje aptiko mažą galaktiką. Tada NIRSpec spektrografas išmatavo 2,148 raudonąjį poslinkį, kuris galaktiką priskiria epochai, vadinamai „kosminiu vidurdieniu“, kai žvaigždžių formavimasis visatoje buvo pasiekęs piką. Žybsnis yra daugiau nei dvigubai toliau nei ankstesnis rekordininkas.diyphotography+2
Galaktikos masė yra apie 10 milijonų kartų didesnė už Saulės masę. Komanda teigia, kad tai maždaug 1 000 kartų mažiau nei tikėtasi. Apie 90% jos žvaigždžių masės susiformavo per pastaruosius 30 milijonų metų.zmescience+2
„Šį žybsnį priimanti galaktika yra stebėtinai maža, joje mažai metalų ir vyksta labai aktyvus žvaigždžių formavimosi procesas“, – sakė bendraautorė Laura Driessen iš Sidnėjaus universiteto. Pagrindinė tyrėja Manisha Caleb, taip pat iš Sidnėjaus universiteto, pavadino tai „nepaprastu žvilgsniu į tolimą visatą“.zmescience
Heise pranešė, kad tokios jaunos žvaigždės prieštarauja teorijoms, kuriose žybsniams išsivystyti reikia milijardų metų, kaip būtų neutroninių žvaigždžių susijungimo atveju. Magnetaras, neutroninė žvaigždė su itin stipriu magnetiniu lauku, galėtų susiformuoti ir sužibėti per milijonus metų. Heise taip pat pažymėjo, kad ankstesnis žybsnis, atsektas iki senos, „mirusios“ elipsinės galaktikos, neatitiko magnetaro modelio. Tai rodo, kad gali būti daugiau nei vienas būdas šiems žybsniams susidaryti, ir komanda įspėja, kad ne visi jie turi tą pačią kilmę.heise+2
Signalui keliaujant, jis praėjo pro jonizuotas dujas, įskaitant pėdsakus iš nežinomos galaktikų grupės ir Mergelės spiečiaus. Tyrėjai teigia, kad tokie tolimi žybsniai galėtų padėti sudaryti įkrautų medžiagų žemėlapį per maždaug 80% kosminės istorijos. Iki šiol patvirtintos galaktikos šeimininkės maždaug 100 žybsnių. Komanda tikisi, kad MeerKAT kasmet aptiks po kelis žybsnius iš pirmosios visatos istorijos pusės, o Webb tirs jų galaktikas šeimininkes.ua+2