„Reuters“ apklausa: visi 65 ekonomistai kitą savaitę tikisi ECB palūkanų normų didinimo

Europos Centrinis Bankas (ECB) rugsėjo 10 d. vyksiančiame posėdyje beveik neabejotinai padidins indėlių palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto iki 2,50 proc. Šis žingsnis užbaigtų tai, kas, ekonomistų vertinimu, bus trumpiausia palūkanų normų didinimo kampanija per pastaruosius 15 metų.

Visi 65 ketvirtadienį paskelbtoje „Reuters“ apklausoje dalyvavę ekonomistai prognozavo šį padidinimą (rugpjūčio apklausoje tokių buvo 83 proc.), todėl šis sprendimas yra vienas iš labiausiai nuspėjamų pastarojo meto ECB istorijoje. Šis padidinimas seks po birželį atlikto palūkanų normos pakėlimo ketvirčiu punkto iki 2,25 proc., kas buvo pirmasis ECB palūkanų normų didinimas per trejus metus, o bendras pinigų politikos griežtinimas šiame cikle sudarys vos 50 bazinių punktų.reuters+1

„Visiškai aiškus“ sprendimas

Airijos centrinio banko vadovas Gabrielis Makhloufas, kalbėdamas prieš kitos savaitės posėdį, nepaliko vietos abejonėms. „Sprendimas, kurį priimsime kitą savaitę, niekam nebus staigmena“, sakė jis leidiniui „Financial Times“, pridurdamas, kad geresnis nei tikėtasi BVP augimas yra „vienas iš veiksnių, dėl kurių kitos savaitės sprendimas yra visiškai aiškus“. Vis dėlto jis pažymėjo, kad net ir pasiekus 2,50 proc. ribą, indėlių palūkanų norma dar nebus ribojanti, o šią ribą jis įvardijo ties maždaug 2,75 proc.irishtimes

Infliacija euro zonoje rugpjūtį paspartėjo iki 3,3 proc. (liepą buvo 2,9 proc.), o tai daugiausia lėmė 14 proc. šoktelėjusios energijos kainos, susijusios su karu Irane ir pasaulinio energijos tiekimo sutrikimais. ECB ekonomistai apie 90 proc. energijos išteklių kainų kilimo nuo sausio iki gegužės mėnesio priskyrė nepalankiems tiekimo veiksniams.global.chinadaily+2

Po rugsėjo: pauzė

Nepaisant vieningos nuomonės dėl kitos savaitės palūkanų didinimo, dauguma ekonomistų nesitiki, kad ECB toliau griežtins pinigų politiką. Apie 91 proc. „Reuters“ apklaustų ekspertų prognozuoja, kad indėlių palūkanų norma metų pabaigoje sieks 2,50 proc., o 78 proc. mano, kad ji tokia išliks iki 2027 m. vidurio.reuters

„Atsižvelgiant į viešųjų finansų problemas ir kylančias obligacijų pajamingumo kreives, mums vis dar sunku įsivaizduoti, kad ECB tikrai norėtų dar labiau pilti alyvos į ugnį“, sakė Carstenas Brzeski, ING ↘ 2.48% makroekonomikos tyrimų vadovas, apibūdinęs šį žingsnį kaip „draudiminį palūkanų normos didinimą“, skirtą ECB patikimumui stiprinti ir užkirsti kelią antriniam infliacijos poveikiui. „TD Securities“ laikėsi panašios pozicijos ir nesitiki jokių reikšmingų ateities gairių, išskyrus standartinę ECB formuluotę, kad sprendimai bus priimami kiekviename posėdyje atskirai, atsižvelgiant į gaunamus duomenis.fxstreet+2

Rizika vis dar krypsta į didėjimo pusę

Jei prognozės pasitvirtins, tai bus trumpiausia ECB palūkanų normų didinimo kampanija nuo 2011 m., kai reaguodamas į kylančias naftos kainas bankas jas didino du kartus. Daugelis politikos formuotojų dabar tai vertina kaip politinę klaidą. Ši paralelė neliko nepastebėta, nors analitikai šį kartą įžvelgia esminių skirtumų.reuters

Prognozuojama, kad infliacija prie ECB siekiamo 2 proc. tikslo sugrįš tik 2027 m. pabaigoje, o rizika vis dar krypsta į didėjimo pusę. Gamtinių dujų kainos yra maždaug 30 proc. didesnės nei ECB birželio mėnesio prognozėse, net jei naftos kainos yra apie 15 proc. mažesnės. Karas Irane, nepastovi situacija Artimuosiuose Rytuose ir tolesnių energijos tiekimo sutrikimų rizika vis dar gali priversti politikos formuotojus persigalvoti.fxstreet+1

„Jei infliacija pradės judėti neteisinga kryptimi, tuomet ir mums teks judėti ta kryptimi“, perspėjo G. Makhloufas.irishtimes