Mokslininkai Hirošimos bombos nuolaužose aptiko dar neregėtą lydinį

Minint 81-ąsias Hirošimos atominio bombardavimo metines, mokslininkai atskleidė, kad 1945 m. įvykęs branduolinis sprogimas sukūrė medžiagą, kurios Žemėje niekada anksčiau nebuvo matyta. Šis atradimas katastrofišką įvykį perkelia į netyčinio ekstremalios medžiagotyros eksperimento statusą.

Naujas lydinys iš ugnies kamuolio

Italų geologas Luca Bindi iš Florencijos universiteto kartu su kolegomis iš JAV ir Šveicarijos identifikavo anksčiau nežinomą metalų lydinį, įstrigusį "hirošimito" gabalėlyje, t. y. stiklinėse dalelėse, kurios po sprogimo pažiro Hirošimos apylinkėse. Pasak jų straipsnio, paskelbto žurnale Science Advances, maždaug vieno mikrono dydžio metalo grūdelis yra homogeniškas šešių metalų ir silicio mišinys su neįprasta kristaline struktūra, kuri niekada anksčiau nebuvo stebėta.physicsworld

Lydinys susiformavo, kai branduolinis ugnies kamuolys, kuriame temperatūra viršijo 7 000°C, išgarino statybines medžiagas, metalus, dirvožemį ir vandenį į audringą plazmą. Ugnies kamuoliui neįtikėtinu greičiu vėstant, iš plazmos kondensavosi ir sukietėjo mažytis metalų bei silicio lašelis, o jo metastabili kristalinė struktūra sustingo vietoje. "Ugnies kamuolys paliko medžiagas, kurių anksčiau niekada nebuvo", – sakė Bindi, apibūdindamas sprogimą kaip "milžinišką atsitiktinę medžiagotyros laboratoriją".physicsworld

Ekstremalių sąlygų supratimas

Hirošimito dalelių, kurias daugiausia sudaro kalcis, aliuminis ir silicis, vis dar galima rasti Hirošimos įlankos smėlėtuose paplūdimiuose. Bindi teigimu, šios medžiagos padeda mokslininkams suprasti, kaip medžiaga elgiasi ekstremaliomis sąlygomis.physicsworld

Tai ne pirmas toks Bindi atradimas. Anksčiau jis priklausė komandai, kuri aptiko kvazikristalą trinitite – stiklinėje medžiagoje, sukurtoje per 1945 m. liepos mėn. Trinity branduolinės bombos bandymą Naujojoje Meksikoje. Bindi taip pat žinomas dėl to, kad nustatė nežemišką paslaptingo kvazikristalo mėginio, rasto Sibire, kilmę.physicsworld

2026-ųjų Hirošimos diena

Šios išvados pasirodo pasauliui minint 81-ąsias metines nuo bombardavimo, per kurį žuvo apie 140 000 žmonių ir buvo sugriauta apie 70 procentų miesto pastatų. Taikos aktyvistai ir branduolinės energetikos ekspertai šią sukaktį panaudojo įspėjimui, kad branduolinių ginklų panaudojimo rizika išlieka aukščiausia nuo Šaltojo karo laikų. Alexandra Bell, Atominės energetikos mokslininkų biuletenio prezidentė, teigė, kad "nerimą keliančios branduolinės tendencijos 2026 metais tęsėsi ir sustiprėjo".cfr+2

Atradimas suteikia mokslinio tyrimo sluoksnį dienai, kurią kitu atveju apibrėžia gedulas ir raginimai nusiginkluoti – tai priminimas, kad net ir naikinimo akivaizdoje gamta veikia pagal taisykles, kurios vis dar nėra iki galo suprastos.