Kinijoje rasti 300 000 metų senumo mediniai įrankiai

Tarptautinė mokslininkų komanda pietvakarių Kinijos archeologinėje vietovėje aptiko 35 medinius įrankius, kuriems 300 000 metų, suteikdama naujų įžvalgų apie ankstyvųjų žmonių technologijas ir mitybą Rytų Azijoje. Penktadienį žurnale Science paskelbtas atradimas yra ankstyviausias žinomas sudėtingos medinių įrankių technologijos įrodymas šiame regione ir atskleidžia, kad senovės žmonės labiau pasikliovė augaline mityba, o ne medžiokle.

Įrankiai buvo rasti išlikę deguonies neturinčiose molio nuosėdose Gantangqing vietovėje Junano provincijoje, o tai meta iššūkį ilgai gyvavusioms prielaidoms apie technologinę plėtrą priešistorinėje Rytų Azijoje.

Atradimo detalės

Mediniai dirbiniai, daugiausia pagaminti iš pušies ir kietmedžio, apima kasimo lazdas ir unikalius kablio formos įrankius, skirtus požeminiams augalams rinkti. Kasinėjimus, kurių metu taip pat rasta akmeninių įrankių, gyvūnų fosilijų ir augalų liekanų, vadovavo Kinijos mokslų akademijos Stuburinių paleontologijos ir paleoantropologijos instituto mokslininkai.uow+3

„Šis atradimas yra išskirtinis, nes jame užfiksuota akimirka, kai ankstyvieji žmonės naudojo sudėtingus medinius įrankius požeminiams maisto ištekliams rinkti“, – sakė studijos bendraautorius, Vulongongo universiteto profesorius Bo Li. Įrankiai rodo sąmoningo meistriškumo požymius: pjovimo žymes, poliruotus paviršius ir dirvožemio likučius, kuriuose yra augalų krakmolo grūdelių.china+2

Naudodami pažangius datavimo metodus, įskaitant vieno grūdelio infraraudonųjų spindulių liuminescenciją, mokslininkai nustatė, kad žmogaus veikla šioje vietovėje vyko prieš 361 000–250 000 metų.miragenews+1

Augalinė išgyvenimo strategija

Įrankiai atskleidžia, kad Rytų Azijos ankstyvieji žmonės sukūrė savitą išgyvenimo strategiją, orientuotą į šaknų, gumbų ir kitų požeminių augalų rinkimą. Vietovėje rasta pušies riešutų, lazdyno riešutų, kivių ir vandens gumbų liekanų.independent+1

Tai smarkiai skiriasi nuo to paties laikotarpio Europos vietovių, pavyzdžiui, Schöningen Vokietijoje, kur mediniai įrankiai daugiausia buvo medžioklės priemonės, skirtos dideliems žinduoliams medžioti. „Atradimas meta iššūkį ankstesnėms prielaidoms apie ankstyvųjų žmonių adaptaciją“, – aiškino Li.miragenews+2

Istorinis kontekstas

Gantangqing atradimas yra reikšmingas proveržis suprantant ankstyvųjų žmonių technologijas Rytų Azijoje, suteikiantis empirinį pagrindą ilgai diskutuotai „bambukinių ir medinių įrankių hipotezei“. Ši hipotezė teigia, kad senovės Rytų Azijos populiacijos labai pasikliovė iš greitai gendančių medžiagų, pavyzdžiui, medžio ir bambuko, pagamintais įrankiais, o akmeninius įrankius naudojo daugiausia apdorojimo užduotims. Vietovė pirmą kartą buvo rasta 1984 m., o dideli kasinėjimai vyko 1989, 2014–2015 ir 2018–2019 metais.phys

Mediniai dirbiniai iš šio laikotarpio (ankstyvojo paleolito) visame pasaulyje yra itin reti, nes medis paprastai greitai suyra dėl mikrobų veiklos, oksidacijos ir atmosferos poveikio. Už Afrikos ir Vakarų Eurazijos ribų senesni nei 50 000 metų mediniai įrankiai archeologiniuose radiniuose praktiškai neegzistuoja. Gantangqing įrankiai išliko dėl išskirtinių išsaugojimo sąlygų mažai deguonies turinčiose, molingose senovės ežero pakrantės nuosėdose, suteikdami unikalų žvilgsnį į priešistorines medžio apdirbimo technologijas, kurios kitu atveju būtų prarastos laike.chinadaily+1