Kinijoje anglis vis dar dominuoja energetikos tinkle, nepaisant rekordinės atsinaujinančios energijos plėtros

Kinija stato daugiau didelio masto vėjo ir saulės jėgainių nei likęs pasaulis kartu sudėjus, tačiau netinkama perdavimo infrastruktūra ir nuolatinė priklausomybė nuo anglimi kūrenamų elektrinių riboja švarios energijos patekimą vartotojams, teigiama antradienį paskelbtoje „Global Energy Monitor“ ataskaitoje.reuters+1

Vėjo ir saulės energija sudaro apie 20 procentų energijos, perduodamos Kinijos itin aukštos įtampos nuolatinės srovės perdavimo tinklu – ši dalis beveik nepasikeitė nuo 2021 metų, o 42 procentai šio tinklo energijos gaunama iš anglies, nustatyta ataskaitoje. 2026 m. birželio mėn. Kinijoje buvo planuojama arba statoma 664 GW saulės energijos pajėgumų, tai sudaro trečdalį pasaulio visumos.energy.economictimes.indiatimes+2

Rekordinė plėtra susiduria su atsiliekančiu tinklu

Kinijos atsinaujinančios energijos plėtros mastas yra stulbinantis. Remiantis „Global Energy Monitor“ duomenimis, paskelbtais anksčiau šį mėnesį, Kinijoje statoma 510 GW komercinio masto saulės ir vėjo jėgainių – tai sudaro maždaug tris ketvirtadalius visų tokių pajėgumų, statomų visame pasaulyje. 2025 metais šalis didino vėjo ir saulės energijos pajėgumus rekordiniais tempais, o bendra vėjo ir saulės energijos galia metų pabaigoje pasiekė 1 840 GW ir sudarė 47 procentus visos instaliuotos galios.balkangreenenergynews+4

Tačiau tinklas nespėja paskui šią plėtrą. Saulės energijos ribojimas – pagamintos, bet nepateiktos energijos kiekis – 2026 m. sausio ir vasario mėnesiais išaugo iki 9,2 procento, palyginti su 6,1 procento prieš metus, rodo Kinijos nacionalinio naujosios energetikos vartojimo stebėsenos ir perspėjimo centro duomenys, kuriuos pateikė „Bloomberg“. Vėjo energijos ribojimas išaugo nuo 6,2 iki 8,5 procento. „Carbon Brief“ analizė parodė, kad nepaisant rekordinio atsinaujinančių išteklių didinimo, Kinijos anglies dioksido emisijos 2026 m. pirmąjį ketvirtį išaugo 2 procentais, iš dalies dėl tinklo nepajėgumo absorbuoti visą naują švarią energiją.energyconnects+2

Anglis kaip „tiltas“ – bet kiek ilgai?

Birželio 25 d. Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos bei Nacionalinės energetikos administracijos paskelbtame 15-ajame penkerių metų energetikos plane numatyta, kad iki 2030 metų vėjo ir saulės energija sudarys daugiau nei 50 procentų instaliuotos galios ir pasieks 2 700 GW. Plane taip pat numatyta iki dešimtmečio pabaigos įrengti 300 GW naujo tipo energijos kaupiklių ir 160 GW hidroakumuliacinių elektrinių.taiyangnews+2

Tačiau analitikai teigia, kad šie tikslai gali būti nepasiekti. Iki 2030 metų reikės 315 GW galios perdavimo iš didžiųjų bazių, tam prireiks 27 itin aukštos įtampos linijų, nors Kinija pagal dabartinį penkerių metų planą planuoja pastatyti tik 10. „Reuters Thomson Reuters Corporation“ ↘ 1.88% pranešė, kad naujausias Kinijos planas patvirtina dvi prieštaringas pozicijas: šalis ir toliau pirmaus pasaulyje tiek atsinaujinančios energijos, tiek anglies naudojimo srityse.reuters+1

Vidinė Mongolija, viena iš pagrindinių Kinijos anglies ir atsinaujinančių išteklių gamintojų, iliustruoja šią įtampą. Regionas kasmet išgauna daugiau nei 1,2 milijardo tonų anglies ir pernai turėjo didžiausią Kinijoje statomų anglies jėgainių projektų portfelį, nors jame taip pat gausu saulės ir vėjo jėgainių parkų. Kaip neseniai pažymėta „Energy Connects“ ataskaitoje, Kinijos politikos formuotojai anglis laiko būtina tinklo balansavimui, kai nešviečia saulė, o lėtą perėjimą lemia mantra „pirmiausia pastatyti, tada išardyti“.energyconnects

Kaupimo spraga

2025 metais Kinija pradėjo eksploatuoti 78 GW naujų anglimi kūrenamų elektrinių pajėgumų – tai didžiausias metinis skaičius per dešimtmetį – o metais anksčiau pradėjo statyti 94,5 GW. Anglis 2025 metais vis dar pagamino apie 58 procentus Kinijos elektros energijos, nors jos dalis sumažėjo nuo 62 procentų 2024 metais.greenfueljournal+2

Pajėgumų ir gamybos neatitikimas pabrėžia tai, ką tyrėjai vadina kaupimo spraga. Be tinkamų ilgalaikio kaupimo pajėgumų, anglies jėgainės išlieka būtinos patikimumui užtikrinti laikotarpiais, kai vėjo ir saulės energijos gamyba sumažėja. Kinijos penkerių metų planas tai pripažįsta, numatydamas iki 2030 metų pasiekti bendrą 460 GW kaupimo galią, tačiau plėtra tik prasidėjo.reuters+1

„Kinija gali pirmauti pasaulyje pagal atsinaujinančios energijos diegimą ir vis tiek išlikti svarbia pasaulinės anglies paklausos dalimi“, – neseniai pažymėjo „Global Electricity Initiative“.globalelectricity