Kinija Pietų Ramiajame vandenyne iš povandeninio laivo paleido balistinę raketą

Pirmadienį Kinijos kariuomenė Pietų Ramiajame vandenyne iš branduolinį variklį turinčio povandeninio laivo atliko tolimojo nuotolio balistinės raketos bandomąjį paleidimą, sulaukusi griežtos Australijos, Naujosios Zelandijos ir Japonijos kritikos dėl to, ką jos pavadino destabilizuojančiu veiksmu regione, kuriam taikoma sutartis dėl branduolinio ginklo neplatinimo.

Paleidimas

Pasak oficialios Kinijos naujienų agentūros „Xinhua“, raketa buvo paleista 12:01 val. vietos laiku ir nešė imitacinę kovinę galvutę. Pekinas apibūdino paleidimą kaip įprastų kasmetinių pratybų dalį, kuri atitinka tarptautinę teisę ir nėra nukreipta prieš jokią šalį ar taikinį.cbsnews+1

Šis bandymas yra pirmas kartas, kai Kinija paleido balistinę raketą iš povandeninio laivo į Ramųjį vandenyną po 2024 m. rugsėjo mėn. įvykusio tarpžemyninės balistinės raketos bandymo, kuris pats buvo pirmasis Kinijos raketos paleidimas į tarptautinius vandenis nuo 1980 m. Ankstesnis bandymas buvo atliktas iš sausumos Hainano saloje; pirmadienio paleidimas pademonstravo galimybes iš povandeninio laivo, kurios, analitikų teigimu, stiprina Kinijos branduolinio atsakomojo smūgio atgrasymą.cnn+3

Regioninė reakcija

Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministras Winston Peters pareiškė, kad jo vyriausybė buvo informuota tik likus kelioms valandoms iki paleidimo, ir pažymėjo, kad raketa buvo paleista į Pietų Ramiojo vandenyno zoną be branduolinio ginklo, įsteigtą 1986 m. Rarotongos sutartimi. Kinija 1987 m. ratifikavo sutarties protokolus, įsipareigodama nebandyti branduolinių ginklų šioje zonoje.aljazeera+1

„Panašu, kad nepaisant mūsų ilgalaikio susirūpinimo dėl tokio pobūdžio veiklos, Kinija atliko bandymą praėjus kelioms valandoms po to, kai mus informavo“, – sakė W. Peters agentūrai „Associated Press“.cbsnews

Australijos užsienio reikalų ministrė Penny Wong, kalbėdama Fidžyje, kur ji ką tik pasirašė naują savitarpio gynybos sutartį su šia Ramiojo vandenyno salų valstybe, sakė: „Australija aiškiai pasakė Kinijai, kad mes tai laikome destabilizuojančiu veiksniu regione“. Japonija teigė „griežtai raginusi persvarstyti“ sprendimą po to, kai jos ambasada Pekine buvo informuota prieš įvykį.aljazeera+1

Pekinas kritiką atmetė. „Tikimės, kad atitinkamos šalys vengs perteklinio interpretavimo“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.cbsnews

Strateginis kontekstas

Pastaraisiais metais Kinija paspartino branduolinių povandeninių laivų gamybą: 2021–2025 m. ji nuleido į vandenį 10 branduolinių povandeninių laivų – tai daugiau nei septyni, kuriuos per tą patį laikotarpį nuleido JAV, teigiama 2026 m. vasario mėn. Tarptautinio strateginių studijų instituto ataskaitoje. Naujausioje Pentagono ataskaitoje Kongresui apskaičiuota, kad 2024 m. Kinija turėjo apie 600 branduolinių galvučių ir toliau siekia iki 2030 m. turėti daugiau nei 1000. Kinija turi šešių balistinių raketų povandeninių laivų laivyną ir laikosi deklaruotos „nenaudoti pirmai“ branduolinių ginklų politikos.asiatimes+2