Kinija tyliai sumažino naftos importą 5 mln. barelių per dieną ir išvengė pasaulinės krizės

Kai Iranas šių metų pradžioje uždarė Hormūzo sąsiaurį, analitikai įspėjo, kad naftos kaina gali pasiekti 200 JAV dolerių už barelį. Katastrofa neįvyko, o liepos 29 d. paskelbta išsami analizė atskleidžia kodėl: Kinija tyliai sumažino žalios naftos importą penkiais milijonais barelių per dieną, viena pati absorbuodama maždaug du trečdalius Azijos neatidėliotinų sandorių rinkos deficito be jokio oficialaus Pekino pripažinimo.chinatalk

Šis epizodas yra didžiausias netikėtas pasaulinio naftos balanso pokytis, kurį kada nors atliko viena šalis, teigia naftos analitikas Rory Johnstonas, „Commodity Context“ įkūrėjas, aptaręs šias išvadas „ChinaTalk“ tinklalaidėje. „Jei būčiau grįžęs į kovą ir pasakęs sau: 'Nesijaudink, Kinija sumažins žalios naftos importą 45%, penkiais milijonais barelių per dieną, ir Kinijos ekonomikoje niekas nepasikeis', būčiau pasakęs: 'Akivaizdu, kad esi pamišėlis, nes tai neįmanoma'“, – sakė Johnstonas.chinatalk

Penkių milijonų barelių paslaptis

Kinijos naftos perdirbimo apimtys sumažėjo maždaug trimis milijonais barelių per dieną – tai didžiausias susitraukimas nuo 2022 m. nulinės COVID politikos laikų – tačiau standartiniai mobilumo rodikliai Kinijoje beveik nepakito. Palydovinės nuotraukos, kuriose matyti plaukiojančio stogo saugyklos, neparodė atitinkamo matomų komercinių atsargų sumažėjimo. Johnstonas ir Arnabas Datta, „Employ America“ politikos įgyvendinimo direktorius, kaip tikėtiną šaltinį nurodo Kinijos nepermatomus požeminius strateginius naftos rezervus ir įtariamas rafinuotų produktų atsargas.chinatalk

„Chosun Ilbo“ pranešė, kad Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) liepos mėnesį prognozavo, jog pasaulinė žalios naftos paklausa šiais metais sumažės vienu milijonu barelių per dieną – tai dvigubai didesnis nuosmukis nei gegužės mėnesio prognozėje – o ekspertai Kinijos sumažintus pirkimus įvardijo kaip pagrindinį veiksnį. „Caixin Global“ taip pat pranešė, kad Pekinas „pastebimai nedalyvavo pirkimo panikoje“, kai atsinaujino karo veiksmai, apibūdindama Kinijos vaidmenį kaip „amortizatorių“ pasaulinėms energetikos rinkoms.chosun+1

Įrankis, veikiantis į abi puses

Nors JAV strateginių naftos rezervų išleidimas siekė 1,4 mln. barelių per dieną – daugiau nei daugelis tikėjosi – analitikai pabrėžė, kad būtent Kinijos intervencija užkirto kelią tikrai krizei. „Trumpas turi už ką padėkoti Xi labiau, nei jis pats supranta“, – sakė „ChinaTalk“ vedėjas Jordanas Schneideris. „Jie neturėjo svertų ir rezervų, kad sušvelnintų tai, kas būtų tapę krize.“chinatalk

Bendras Kinijos žalios naftos importo sumažėjimas iki birželio mėnesio sudarė apie 450 mln. barelių – daugiau nei visas IEA kolektyvinis rezervų išleidimas, pažymėjo Johnstonas.chinatalk

Strateginės pasekmės

Datta ir Johnstonas įspėja, kad šis epizodas atskleidžia struktūrinį Vakarų energetinio saugumo pažeidžiamumą. „Jie pademonstravo daug didesnę diskrecinę galią iškastinio kuro rinkoje nei iš esmės visi Vakarai kartu sudėjus. Tai stulbinantis rezultatas“, – sakė Johnstonas.chinatalk

Analitikai pažymi, kad Kinijos motyvai išlieka neaiškūs – ar tai altruistinis savęs išsaugojimas, ar užkulisinis susitarimas, sudarytas per Trumpo administracijos valstybinį vizitą Pekine, ar demonstracinis pasirodymas būsimai Malakos sąsiaurio nenumatytai situacijai. Aišku viena: praėjus mėnesiams po sumažinimo, Kinija vis dar importuoja penkiais milijonais barelių per dieną mažiau nei anksčiau, o Pekinas nepateikia jokių oficialių paaiškinimų.chinatalk