„Hubble“ aptiko pirmąją žvaigždės masės juodąją skylę „Omega Centauri“ spiečiuje

Astronomai, naudodamiesi NASA Hablo kosminiu teleskopu, aptiko pirmąją žvaigždės masės juodąją skylę „Omega Centauri“ – didžiausiame ir ryškiausiame iš Žemės matomame kamuoliniame žvaigždžių spiečiuje. Šis atradimas, paskelbtas 2026 m. liepos 13 d., išsprendžia ilgai trukusią mįslę apie spiečiaus „dingusias“ juodąsias skyles – objektus, kurių egzistavimą teorijos numatė, tačiau dešimtmečius nepavyko aptikti.esa+1

Juodoji skylė, besislepianti viešumoje

Juodoji skylė, pavadinta oMEGACat BH-2, sveria 4,46 Saulės masės ir skrieja aplink matomą palydovinę žvaigždę kas 94 metus – tai ilgiausio periodo juodosios skylės dvejetainė sistema, kada nors atrasta. Jos palydovė yra pagrindinės sekos žvaigždė, esanti vos už 20 arksekundžių nuo spiečiaus centro, giliai tankioje žvaigždžių kaimynystėje, maždaug už 18 000 šviesmečių nuo Žemės.arxiv+1

Atradimas buvo padarytas sekant palydovinės žvaigždės lenktą trajektoriją danguje, naudojant daugiau nei 20 metų kauptus „Hubble“ archyvinius duomenis, papildytus naujesniais Jameso Webbo kosminio teleskopo stebėjimais, kurie kartu apima 23 metų laikotarpį. Kadangi sistema buvo užfiksuota netoli artimiausio orbitos taško – periastrono – tyrėjai galėjo tiksliai nustatyti juodosios skylės masę, nors buvo stebėta tik dalis orbitos.arxiv+1

Dešimtmečiai trūkstamų įrodymų

Šis radinys yra reikšmingas, nes, nepaisant tvirtų teorinių prognozių, kad „Omega Centauri“ turėtų talpinti didelę žvaigždės masės juodųjų skylių populiaciją – galbūt siekiančią tūkstančius – iki šiol nė viena nebuvo tiesiogiai patvirtinta. Giluminiai radijo ir rentgeno spindulių tyrimai, taip pat radialinio greičio paieškos nedavė jokių rezultatų.arxiv

Mokslininkų komanda, vadovaujama Matthew Whitakerio iš Jutos universiteto, kartu su bendradarbiais iš Makso Plancko astronomijos instituto, Kosminių teleskopų mokslo instituto ir kitų institucijų, pažymėjo, kad palyginti maža oMEGACat BH-2 masė buvo „galbūt netikėta“, atsižvelgiant į mažą spiečiaus metalingumą, kuris paprastai skatina sunkesnių juodųjų skylių formavimąsi.arxiv+1

Didesnės dėlionės dalis

Atradimas suteikia naują dimensiją jau vykstančioms diskusijoms apie „Omega Centauri“ sudėtį. 2024 m. kita komanda panaudojo „Hubble“, kad nustatytų įrodymus apie vidutinės masės juodąją skylę spiečiaus centre, kurios masė siekia bent 8 200 Saulės masių, nors vėlesniame tyrime buvo teigiama, kad centrinę masę galėtų paaiškinti 10 000–20 000 žvaigždės masės juodųjų skylių spiečius. Naujas atskiros žvaigždės masės juodosios skylės radimas plačioje dvejetainėje sistemoje palaiko modelius, rodančius, kad spiečiuje vis dar išlieka didelė paslėpta populiacija.science.nasa+2

Mokslininkai pažymėjo, kad esami tyrimai ištyrė tik nedidelę parametrų erdvės dalį, kurioje tokios sistemos galėtų būti rastos, o tai rodo, kad „Omega Centauri“ spiečiuje tikriausiai laukia dar daugiau atradimų apie juodųjų skylių dvejetaines sistemas.arxiv