Tyrimas sieja emisijas po Paryžiaus susitarimo su stipresnėmis karščio bangomis Europoje

Rugsėjo pabaigoje virš Europos formuojasi milžiniškas karščio kupolas, atnešantis ne sezono metu neįprastai aukštą temperatūrą, kuri, prognozuojama, išliks iki spalio pradžios. Tai sutampa su nauju tyrimu, kuriame kiekybiškai įvertinta, kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos nuo 2015 m. Paryžiaus susitarimo jau padarė žemyno karščio bangas pastebimai stipresnes.

Sugrįžtantis karščio kupolas

Vėlyvo sezono karščio reiškinys, kurį lemia blokuojantis aukšto slėgio gūbrys, besitęsiantis į šiaurę nuo Viduržemio jūros ir Šiaurės Afrikos, pakėlė temperatūros anomalijas 8–12°C virš ilgalaikių vidurkių Vakarų, Vidurio ir Šiaurės Europoje. Prognozuojama, kad savaitgalį centrinėje ir pietinėje Ispanijos bei Portugalijos dalyse temperatūra viršys 35°C, o kai kuriose vietovėse priartės prie 40°C. Pietų ir Vidurio Prancūzijoje temperatūra gali siekti 35°C, o šiaurės Prancūzijoje ir Beniliukso šalyse tikimasi apie 30°C.severe-weather

Tikimasi, kad iki spalio pradžios šis reiškinys išplis į Skandinaviją, o didžiausios anomalijos bus stebimos Švedijoje ir Suomijoje. Šis karščio kupolas yra naujausias iš ekstremalių karščio bangų serijos, užklupusios Europą 2026 metais – vasarą, kurią „Deutsche Welle“ pavadino karščiausia žemyno istorijoje. Vien Vokietijoje iki rugpjūčio pabaigos užregistruota apie 16 300 su karščiu susijusių mirčių, o Europos stebėsenos platformos „EuroMOMO“ duomenimis, per karščiausias vasaros savaites visame žemyne papildomų mirčių skaičius viršijo 30 000.dw+2

Emisijos po Paryžiaus susitarimo sustiprino karščio bangas

Rugsėjo 22 d. žurnale „Geophysical Research Letters“ paskelbtas tyrimas parodė, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos, išmestos vos per dešimtmetį nuo Paryžiaus susitarimo pasirašymo, sustiprino pastarojo meto karščio bangas Europoje. Stanfordo tvarumo mokyklos tyrėjai sukūrė generatyvinį dirbtinio intelekto modelį, apmokytą naudojant 10 pasaulinių klimato modelių duomenis, kad imituotų, kaip atskiros karščio bangos būtų pasireiškusios esant mažesniam, 2015 m. lygio emisijų kiekiui.time+1

„Nustatėme, kad emisijos, išleistos nuo Paryžiaus susitarimo pasirašymo 2015 m., iš esmės ir reikšmingai padidino pastarojo meto atskirų karščio bangų Europoje intensyvumą“, – sakė pagrindinis autorius Jaredas Trokas, Stanfordo universiteto Žemės sistemos mokslų doktorantas. Komanda apskaičiavo, kad 2025 m. birželio mėnesio karščio banga Europoje buvo maždaug 0,34°C karštesnė, nei būtų buvusi be emisijų po 2015 m.sciencemediacentre+1

Ši temperatūros dalis turi didelių pasekmių. „Yra daugybė mokslinės literatūros, rodančios, kad net nedideli temperatūros pokyčiai karštą dieną gali turėti neproporcingai didelį poveikį žalai, kurią sukelia šios karščio bangos“, – teigė Trokas.time

Jau užprogramuotas įspėjimas

Tyrimo bendraautorius, Stanfordo profesorius Noah Diffenbaugh pabrėžė, kad jau išleistų emisijų klimato poveikis dabar yra neišvengiamas. „Net ir optimistiškiausiu bei ambicingiausiu ateities emisijų mažinimo scenarijumi, ekstremalių reiškinių intensyvėjimas iš esmės jau yra užprogramuotas“, – sakė jis. Ispanijos mokslo žiniasklaidos centras pažymėjo, kad ši metodika taip pat gali atverti kelią teisiniams ieškiniams dėl su klimatu susijusių ekonominių nuostolių ir mirčių, susiejant konkrečius ekstremalius įvykius su identifikuojamomis pasaulinių emisijų dalimis.sciencemediacentre+1