Tyrimas atskleidė senovines Egipto Karnako šventyklos ištakas

Sautamptono universiteto ir Upsalos universiteto mokslininkai atliko išsamiausią Egipto Karnako šventyklos geoarcheologinį tyrimą, atskleidusį, kad ji buvo pastatyta maždaug prieš 4000 metų Senosios karalystės laikotarpiu kaip dievybės Amono-Ra šventovė.msn+1
Žurnale Antiquity paskelbtame tyrime išanalizuota 61 nuosėdų šerdis ir dešimtys tūkstančių keramikos šukių, patvirtinančių, kad dėl Nilo potvynių vietovė nebuvo tinkama gyventi iki 2520 m. pr. m. e., o ankstyviausios keramikos šukės datuojamos 2305–1980 m. pr. m. e.msn+1
Šventykla buvo sąmoningai pastatyta ant aukštumos salos, iškilusios iš upės vagų, atkartojant senovės Egipto kūrimo mitą, kai pirmoji žemė iškilo iš pirmykščių vandenų, todėl tai buvo ideali vieta garbinti kūrėją dievą.msn+1
Mokslininkai išsiaiškino, kad senovės egiptiečiai aktyviai formavo savo aplinką, pildami dykumos smėlį į upės vagas, kad sukurtų naują žemę statyboms, o kasmetinis potvynių ciklas atkurdavo mitologinę kūrimo sceną, kai šventyklos kalva atrodydavo iškylanti iš atslūgstančių vandenų.miragenews+1
Išvados išsprendžia ilgai trukusias archeologines diskusijas, paneigdamos teoriją, kad Karnako šventykla galėtų būti datuojama 3000 m. pr. m. e., ir patvirtindamos vėlesnę datą – apie 2000 m. pr. m. e. UNESCO pasaulio paveldo objekte netoli Luksoro.msn+1

Šiandien paskelbtas novatoriškas geoarcheologinis tyrimas atskleidė, kaip legendinė Egipto Karnako šventykla iš šventos salos tarp Nilo potvynių tapo vienu iš ilgiausiai išlikusių senovės civilizacijos religinių centrų, išsprendžiant ilgai trukusias archeologines diskusijas dėl jos amžiaus ir ištakų.

Išsamus tyrimas, kuriam vadovavo tarptautinė komanda iš Sautamptono universiteto ir Upsalos universiteto, patvirtina, kad Karnako šventykla netoli Luksoro buvo įkurta maždaug prieš 4000 metų Egipto Senosios karalystės laikotarpiu. Žurnale „Antiquity“ paskelbtos išvados pateikia išsamiausią iki šiol atliktą UNESCO pasaulio paveldo objekto, kasmet sulaukiančio milijonų lankytojų, analizę.msn+3

Šventoji geografija atspindi kūrimo mitą

Tyrimas atskleidė nepaprastą ryšį tarp šventyklos vietos ir senovės Egipto mitologijos. Mokslininkai išsiaiškino, kad Karnakas buvo sąmoningai pastatytas ant aukštumos salos, iškilusios iš aplinkinių Nilo upės vagų – kraštovaizdžio, kuris tiesiogiai atkartojo Egipto kūrimo mitą, kai pirmoji žemė iškilo iš pirmykščių vandenų.sciencedaily+2

„Gundoma teigti, kad Tėbų elitas pasirinko Karnako vietą naujos formos kūrėjo dievo „Ra-Amono“ buveinei, nes ji atitiko kosmogoninę aukštumos, iškylančios iš aplinkinio vandens, sceną“, – sakė dr. Benas Penningtonas, pagrindinis autorius ir kviestinis geoarcheologijos bendradarbis Sautamptono universitete.miragenews+1

Tyrimų grupė išanalizavo 61 nuosėdų šerdį ir dešimtis tūkstančių keramikos šukių, kad atkurtų, kaip kraštovaizdis keitėsi per tris tūkstantmečius. Jų analizė parodė, kad iki 2520 m. pr. m. e. vietovė nebūtų buvusi tinkama nuolatiniam gyvenimui dėl reguliarių greitai tekančio Nilo vandens potvynių.phys+5

Senovės inžinieriai formavo šventąjį kraštovaizdį

Tyrimas atskleidė įrodymų, kad senovės egiptiečiai aktyviai modifikavo savo aplinką, siekdami sustiprinti šventyklos religinę simboliką. Atslūgus kasmetiniams potvyniams, šventyklos kalva atrodydavo „iškylanti“ iš vandenų, kasmet atkurdama mitologinę kūrimo sceną.thedebrief+1

„Mes taip pat matome, kaip senovės egiptiečiai formavo pačią upę, pildami smėlį iš dykumos į vagas, galbūt tam, kad suteiktų naujos žemės statyboms“, – paaiškino bendraautorius Dominicas Barkeris iš Sautamptono universiteto.thenationalnews+2

Tyrimų grupė padarė netikėtų atradimų apie vietovės geografiją, nustačiusi, kad rytinė upės vaga – anksčiau buvusi tik teorinė – buvo labiau apibrėžta ir galbūt didesnė nei vakarinė vaga, į kurią archeologai dešimtmečius kreipė dėmesį. Šios vagos laikui bėgant išsiskyrė, sukurdamos papildomos erdvės šventyklų kompleksui plėstis per šimtmečius.sciencedaily+2

Išvados išsprendžia karštas archeologines diskusijas dėl Karnako statybos datos. „Konkuravo dvi pagrindinės teorijos: viena teigė, kad šventykla galėtų būti datuojama maždaug 3000 m. pr. m. e., o kita siūlė vėlesnę datą – apie 2000 m. pr. m. e.“, – paaiškino dr. Penningtonas. „Mūsų tyrimas rodo, kad ankstesnė data nėra įmanoma, o vėlesnę datą pagrindžia įrodymai“.msn

Šaltiniai (16)