Turkijoje atrastas 12 000 metų senumo stulpas su žmogaus veidu

Karahantepe archeologinėje vietovėje pietryčių Turkijoje atrastas T formos stulpas su išraižytu žmogaus veidu – tai pirmas kartas, kai neolito epochos žmogaus veido atvaizdas aptiktas ant tokio paminklo. Turkijos kultūros ir turizmo ministras Mehmetas Nuri Ersoy apie šį atradimą paskelbė 2025 m. spalio 6 d., pavadindamas jį istoriniu proveržiu, suteikiančiu precedento neturintį supratimą apie ankstyviausius žmonijos bandymus sukurti autoportretą.english.news+2

Pirmas kartas žmonijos istorijoje

12 000 metų senumo stulpas buvo iškastas vykdant tęstinį „Akmeninių kalvų projektą“ (Taş Tepeler) – išsamią archeologinę iniciatyvą, tiriančią pietryčių Turkijos neolito vietoves. Išraižytas veidas, pasižymintis ryškiais kontūrais, giliai įdubusiomis akimis ir plačia nosimi, primena kitas Karahantepe anksčiau rastas žmogaus skulptūras, tačiau tai yra pirmas tiesioginis veido atvaizdavimas ant T formos stulpo.english.news+1

„Šis Karahantepe rastas artefaktas nušviečia žmonijos istoriją kaip pirmasis neolito žmogaus savęs išraižymo ant T formos kolonos pavyzdys“, – teigė M. N. Ersoy. Šis atradimas meta iššūkį ankstesnėms šių paminklų interpretacijoms, kurios iki šiol buvo suprantamos kaip žmonių vaizdavimas tik per išraižytas rankas ir plaštakas, rastas ant panašių stulpų netoliese esančiame Giobekli Tepėje.xinhuanet+1

Reikšmė neolito studijoms

Profesorius Necmi Karulas, vadovaujantis Karahantepe kasinėjimų komandai, paaiškino, kad stulpas buvo rastas gyvenamajame pastate, kuriame buvo trys mažesni T formos stulpai. Namas buvo pastatytas vertikaliai į žemę, su moliu dengtomis sienomis ir lygiomis akmeninėmis grindimis, o tai rodo, kad šie išraižyti paminklai turėjo simbolinę reikšmę net ir privačiose erdvėse.turkiyetoday

Atradimas sustiprina teoriją, kad T formos stulpai tarnavo kaip antropomorfiniai atvaizdai. „Mes jau seniai teigėme, kad horizontali „T“ raidės dalis simbolizavo galvą, o vertikali sekcija – kūną“, – pažymėjo N. Karulas. „Šis naujas stulpas su išraižytu žmogaus veidu aiškiai patvirtina šią interpretaciją.“turkiyetoday

Radinys pabrėžia neolito visuomenių techninius įgūdžius ir abstraktaus mąstymo gebėjimus, atskleisdamas, kaip ankstyvieji žmonės pradėjo reikšti tapatybę ir dvasinius įsitikinimus per meną. Maždaug 30 mylių nuo garsiosios Giobekli Tepės vietovės esantis Karahantepe yra dalis neolito gyvenviečių grupės, dokumentuojančios žmonijos perėjimą nuo klajokliškos medžioklės ir rinkimo prie sėslių bendruomenių prieš maždaug 12 000 metų.english.news+1

M. N. Ersoy apibūdino išraižytą veidą kaip „žvilgsnį, pasiekiantį mus iš 12 000 metų senumo“, pabrėždamas atradimo svarbą darant bendrą žmonijos praeitį labiau matomą. Tęsiami kasinėjimai Karahantepe atskleidė tik apie 5 procentus numatomo viso vietovės ploto, o tai rodo, kad po žeme laukia dar daug atradimų.wikipedia+1