Pasaulio bankas: besivystančių šalių skola pasiekė rekordinę 9,4 trln. dolerių sumą

2025 metais besivystančios šalys skolinosi daugiau ir už tai mokėjo brangiau. Jų bendra išorės skola išaugo 5,5% iki rekordinės 9,4 trln. dolerių sumos, teigiama ketvirtadienį, lapkričio 5 d., paskelbtoje Pasaulio banko 2026 m. tarptautinės skolos ataskaitoje. Tai buvo sparčiausias augimas nuo 2021 m. ir maždaug keturis kartus didesnis nei 2022–2024 m. vidurkis. Bankas nurodė, kad tarptautinis finansavimas tapo lengviau prieinamas, tačiau ne pigesnis. Jis įspėjo, kad didelė skolos našta skurdžiausiose šalyse gali išstumti išlaidas švietimui, infrastruktūrai, sveikatos apsaugai ir darbo vietų kūrimui.worldbank.org+1 ## Rekordinės skolinimosi išlaidos skurdžiausioms šalims Šalys, turinčios teisę į lengvatinį finansavimą iš Tarptautinės plėtros asociacijos (IDA), 2025 m. už naujus įsipareigojimus privatiems kreditoriams vidutiniškai mokėjo 8,2% palūkanų. Tai aukščiausias rodiklis nuo 1989 m. Banko teigimu, už naujas obligacijas jos mokėjo 9,4%. Skirtumas tarp to, ką šios šalys moka oficialiems skolintojams ir privatiems kreditoriams, išaugo nuo 3,4 procentinio punkto 2016 m. iki 5,5 punkto. Šalys, kurios gali skolintis tik nelengvatinėmis sąlygomis, už naujas obligacijas vidutiniškai mokėjo 5,5%, palyginti su 5,8% 2024 m.worldbank.org Išorės skola sparčiausiai augo tarp pažeidžiamiausių skolininkų. IDA atitinkančių šalių skola išaugo 8,1% iki 1,3 trln. dolerių, pranešė „Reuters“. „Privataus skolinimo grįžimas į mažas ir vidutines pajamas gaunančias šalis yra sveikintinas, tačiau šios šalys skolinasi daugiau, moka daugiau ir daugeliu atvejų palieka mažiau lėšų ilgalaikei plėtrai“, – sakė Pasaulio banko grupės vyriausioji statistikė Haishan Fu.reuters.com ## Rinkos atsiveria, bet už kainą Privatus finansavimas lėmė didžiąją dalį šio padidėjimo. Banko duomenimis, viešojo sektoriaus subjektų obligacijų emisija išaugo beveik 35% iki 251 mlrd. dolerių, o tai yra didžiausias rodiklis per penkerius metus, rinkoms atsivėrus daugeliui besivystančių ekonomikų. Daugelis vyriausybių pardavė naujas obligacijas, kad išpirktų skolas, kurių terminas artėjo. Tai išdėstė jų grąžinimo terminus, tačiau mažai prisidėjo prie bendros skolos mažinimo, o naujos obligacijos dažnai turėjo didesnes palūkanų normas. Paklausa išliko ir 2026 m. Iki rugpjūčio vidurio daugiau nei 10 šalių jau buvo išleidusios daugiau obligacijų nei per visus 2025 metus.worldbank.org Mažas ir vidutines pajamas gaunančios šalys 2025 m. sumokėjo 1,4 trln. dolerių pagrindinės skolos dalies ir palūkanų, tai buvo penktas metinis padidėjimas iš eilės. „Reuters“ duomenimis, mokėjimai privatiems kreditoriams išaugo 13,7% iki 363 mlrd. dolerių. Nuo 2022 iki 2025 m. šios šalys skolos aptarnavimui sumokėjo 436 mlrd. dolerių daugiau nei gavo naujo finansavimo. Ši tendencija pasikeitė 2025 m., kai ilgalaikio skolos srauto grynasis įplaukimas sudarė 45 mlrd. dolerių, po 118 mlrd. dolerių grynojo nutekėjimo metais anksčiau.reuters.com ## Dolerio poveikis ir susirūpinimas dėl skaidrumo Silpnesnis JAV doleris padidino rodiklius. Banko teigimu, jis sudarė daugiau nei ketvirtadalį 303 mlrd. dolerių viešosios ir viešai garantuotos skolos padidėjimo, nes padidino kitomis valiutomis turimų skolų vertę doleriais. Kai kurioms didelėms lengvatinio skolinimosi šalims šis valiutos poveikis buvo didesnis nei grąžinta pagrindinė skolos dalis.worldbank.org Ataskaitoje taip pat raginama užtikrinti didesnį skolos susitarimų skaidrumą. Įspėjama, kad nauji kreditoriai, nauji instrumentai ir garantijos gali apsunkinti šalies visiško skolos įsipareigojimo įvertinimą. Teigiama, kad nuolatinis skolinimasis per obligacijas kelia „kritinių klausimų“ apie tai, ar sąlygos yra tvarios ir ar pritrauktas kapitalas pasiekia žmones bei vietas, kurioms jo labiausiai reikia.reuters.com