Mokslininkai: prieš potvynį Nepale šlaitus destabilizavo šiltėjantis klimatas

Praėjus dviem dienoms po katastrofiškos ledyno griūties šiauriniame Langtang Lirung šlaite, kai milijonai tonų uolienų ir ledo ritosi į slėnius palei Nepalo ir Tibeto sieną, mokslininkai ketvirtadienį pareiškė, kad dešimtmečius trunkantis temperatūros kilimas destabilizavo Himalajų šlaitus ir padidino tokio pobūdžio nelaimių riziką.

Rugpjūčio 26 d. įvykis nusinešė daugiau nei 500 gyvybių, o daugiau nei 1 300 žmonių dingo, tarp jų šimtai užsieniečių iš daugiau nei 30 šalių. Glaciologų ir geologų grupė padarė išvadą, kad potvynį greičiausiai sukėlė po ledynu įgriuvęs didžiulis uolienų masyvas, sukėlęs nuošliaužą maždaug 5 200 metrų aukštyje, o ledo atkarpa tuo pat metu atitrūko ir nusirito apie 1 200 metrų į slėnio dugną.omanobserver+3

Tirpstantis amžinasis įšalas ir silpstantys šlaitai

Mokslininkai nubrėžė tiesioginę sąsają tarp kylančios pasaulinės temperatūros ir sąlygų, kurios padidino griūties tikimybę. Iškastinio kuro emisijoms šildant planetą, Himalajai praranda amžinąjį įšalą – sušalusį dirvožemio, uolienų ir organinių medžiagų mišinį, tūkstantmečius laikiusį kalnų šlaitus.

„Amžinasis įšalas buvo kriosferos klijai, tūkstantmečius laikę uolienas, ledą ir ledynus kartu, o dabar gauname vis daugiau įrodymų, kad šiltėjimo tendencijos jį silpnina“, – sakė Altonas C. Byersas, Kolorado universiteto Boulderyje Arkties ir Alpių tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas.omanobserver

Ashimas Sattaras, Bhubaneswaro Indijos technologijos instituto docentas, teigė, kad ledynams traukiantis ir tirpstant amžinajam įšalui, šlaitai tampa labiau pažeidžiami. „Yra labai tiesioginis ryšys tarp klimato kaitos ir tokio pobūdžio nelaimių“, – sakė A. Sattaras.omanobserver

Ne viena priežastis

Ekspertai įspėjo, kad klimato kaita neturėtų būti įvardijama kaip vienintelė tiesioginė priežastis. Niukaslo universiteto taikomosios geomorfologijos profesorius Stuartas Dunningas teigė, kad griūtis greičiausiai įvyko dėl „visos eilės ilgalaikių veiksnių bei galimų trumpalaikių dalykų, pavyzdžiui, stipraus sniego tirpimo pastarosiomis dienomis“. Išsami analizė gali užtrukti mėnesius.omanobserver

Vis dėlto ilgalaikė tendencija yra akivaizdi. Nuo 1900 m. Himalajuose užfiksuota apie 60 didelių uolienų ir ledo nuošliaužų, o ledynų tirpimo tempai Hindu Kušo Himalajų regione nuo 2000 m. padvigubėjo, rodo Tarptautinio integruoto kalnų plėtros centro duomenys. Jungtinių Tautų duomenimis, Nepalo ledynai per dešimtmetį iki 2023 m. tirpo 65 procentais greičiau nei per ankstesnį.straitstimes+1

Perspėjimo sistemos nepakankamos

Nelaimė taip pat atskleidė Nepalo ankstyvojo perspėjimo infrastruktūros spragas. Austinas Lordas, „Stimson Center“ vyresnysis bendradarbis, teigė, kad šalies potvynių stebėsenos tinklas nebuvo sukurtas aptikti tokio pobūdžio staigius įvykius. „Dėl tokio tipo staigių potvynių greičio įprasta sistema yra nepakankamai pritaikyta“, – sakė jis.omanobserver

Griūties poveikis buvo toks galingas, kad JAV geologijos tarnyba iš pradžių klasifikavo jį kaip 4,4 balo žemės drebėjimą, o vėliau patikslino, kad tai buvo 5,2 balo seisminis įvykis, kurį sukėlė ledyno griūtis ir nuolaužų srautas. Benjaminas Hortonas, Honkongo miesto universiteto Energetikos ir aplinkos mokyklos dekanas, pavadino nelaimę galimu „sudėtiniu įvykiu“ ir įspėjo, kad šių kaskadinių rizikų supratimas bus itin svarbus stiprinant aukštikalnių bendruomenių atsparumą.thebridgechronicle+1