JAV skola pasiekė 40 trln. USD: skolinimosi kainos pasaulyje pakilo į daugiametes aukštumas

JAV valstybės skolai šią savaitę viršijus 40 trln. JAV dolerių ribą, didžiausiose pasaulio ekonomikose staigiai išaugo skolinimosi kaštai. Tai pakurstė būkštavimus dėl platesnės kredito krizės, vyriausybėms nuo Vašingtono iki Londono varžantis dėl vis labiau senkančio globalių santaupų rezervo.

Šios savaitės pradžioje Vokietijos 10 metų skolinimosi kaštai pasiekė aukščiausią lygį nuo 2011 m., o etaloninių JAV 30 metų iždo obligacijų pajamingumas pakilo į aukščiausią tašką per 19 metų, praneša „Politico“. Jungtinėje Karalystėje 10 metų valstybės obligacijų pajamingumas viršijo 5 proc., o penktadienį paskelbti oficialūs duomenys parodė, kad šalies skola pasiekė 2,985 trln. svarų sterlingų, vyriausybei liepą netikėtai pasiskolinus 1,8 mlrd. svarų sterlingų, t. y. 2,3 mlrd. svarų sterlingų daugiau, nei prognozavo Biudžeto atsakomybės tarnyba.politico+1

Visuotinis spaudimas valstybių skolinimuisi

JAV skolų rinkos poveikis Europai kyla iš paprastos dinamikos: Europos vyriausybės turi varžytis su Vašingtonu dėl tarptautinių investuotojų lėšų. Ši konkurencija dar labiau suintensyvėjo, kai JAV technologijų bendrovės pasiskolino šimtus milijardų dolerių dirbtinio intelekto infrastruktūrai finansuoti, aštrindamos kapitalo trūkumą pasaulyje.politico

Leidinys „The Independent“ penktadienio redakciniame straipsnyje įspėjo, kad išpardavimui gilėjant, „JAV vyriausybės obligacijų nuvertėjimas gali būti toks dramatiškas ir taip plačiai išplisti į kitų valstybių skolą, jog pakenktų milijonų namų ūkių santaupoms bei sumažintų kiekvieno komercinio banko balanso vertę“. Tai buvo įvardyta kaip galima kredito krizė, „nematyta nuo XX a. 4-ojo dešimtmečio“.independent

Japonija jau pajuto šį spaudimą: Tokijui kovojant su įvežamų energijos išteklių kainomis bei tarifų karais, į rinką buvo išparduota Japonijai priklausančių JAV iždo vertybinių popierių už 32 mlrd. JAV dolerių.independent

Politinės pasekmės Europoje

Fiskalinis spaudimas kyla politiškai jautriu metu. Prancūzijoje, kur skolinimosi kaštai dabar viršija Italijos rodiklius, kitų metų pavasarį vyks prezidento rinkimai. Marine Le Pen obligacijų pajamingumo šuolį pavadino „nespermaldaujamu atsiskaitymu už 10 makronizmo metų“. Buvęs TVF vyriausiasis ekonomistas Olivier Blanchard'as praėjusią savaitę įspėjo: „Atsižvelgiant į mūsų skolą ir deficitą, mes tikriausiai patekome į pavojaus zoną“.politico

Jungtinėje Karalystėje iždo kancleris Johnas Healey spalio 28 d. rengia biudžetą, turėdamas itin apribotas galimybes: „Resolution Foundation“ duomenimis, jo fiskalinis rezervas nuo 24 mlrd. svarų sterlingų pavasarį susitraukė iki mažiau nei 8 mlrd. svarų sterlingų. Vien tik liepos mėnesį JK išleido 7,7 mlrd. svarų sterlingų skolos palūkanoms, t. y. beveik 10 proc. daugiau nei prieš metus, o išmokos socialinėms pašalpoms padidėjo 7,2 proc. iki 30 mlrd. svarų sterlingų.finance.yahoo

Ateities perspektyvos

Analitikai pažymėjo, kad Irano karo daromas poveikis energijos kainoms, aukštyn varantis infliaciją ir verčiantis centrinius bankus išlaikyti dideles palūkanų normas, dar labiau apsunkina refinansavimo iššūkius. ECB šiais metais jau kartą padidino palūkanų normas, o JK ekonomistai įspėjo, kad didesnis valstybės obligacijų pajamingumas rizikuoja sukurti pražūtingą fiskalinio griežtinimo ratą, kuris gniuždo ekonomikos augimą.independent+1

Vyrauja nuomonė, kad Europa vis dar yra toli nuo savo valstybės skolos krizės: bendras euro zonos deficitas yra perpus mažesnis nei JAV, o institucinės apsaugos priemonės nuo 2010 m. pagerėjo. Tačiau kaip teigė „RSM UK“ vyriausiasis ekonomistas Thomas Pughas: „Didesnis obligacijų pajamingumas, užsispyrusi infliacija ir vyriausybės pasiryžimas išleisti daugiau reiškia, kad skolinimasis šiais metais išliks didesnis nei 4 proc. BVP. Dėl to kyla rizika, kad obligacijų pajamingumas ilgiau išliks aukštas, o kiekvienas vyriausybės pasiskolintas svaras sterlingų kainuos brangiau“.politico+1