Fosilizuoti jaunikliai paneigia 150 metų gyvavusią teoriją apie tai, kaip gyvūnai pirmą kartą pasiekė sausumą

150 metų mokslininkai manė, kad pirmieji stuburiniai, palikę jūras, savo kelyje į gyvenimą sausumoje patyrė į buožgalvius panašią stadiją. Ketvirtadienį žurnale „Science“ paskelbtas tyrimas paneigia šį naratyvą, atskleisdamas, kad ankstyvųjų keturkojų fosilizuoti jaunikliai nerodo jokių į varliagyvių metamorfozę panašių požymių.Infobae+1

Miniatiūriniai suaugusieji, o ne buožgalviai

Paleontologai Jasonas Pardo, Čikagos „Field“ muziejaus mokslinis bendradarbis ir Vilniaus universiteto podoktorantūros stažuotojas, bei Arjanas Mannas, „Field“ muziejaus ankstyvųjų keturkojų kuratoriaus padėjėjas, ištyrė dešimtis itin gerai išsilaikiusių fosilijų iš „Mazon Creek“ klodų šiaurės Ilinojuje, datuojamų maždaug prieš 310 milijonų metų. Tarp egzempliorių buvo krokodilus primenančių plėšrūnų, vadinamų embolomeromis, į gyvates panašių aistopodų ir megalichthyid žuvų jauniklių – kai kurie buvo tokie jauni, kad vis dar matėsi jų pilveliuose fosilizuotas trynys.404 Media+1

Nepaisant to, kad buvo apimtos pagrindinės evoliucinio perėjimo nuo žuvų prie keturkojų sausumos gyvūnų linijos, nė vienas jauniklis neturėjo išorinių žiaunų, neišsivysčiusių kaulų ar kitų buožgalvių fazės požymių. „Ištyrėme daugybę skirtingų rūšių, kurios atstovauja skirtingoms linijoms pereinant nuo žuvų prie keturkojų, ir nustatėme, kad nė viena iš jų neturi nieko, kas bent iš tolo primintų buožgalvį“, – sakė Pardo. „O jei neturi buožgalvio, vadinasi, neturi ir metamorfozės.“miragenews+1

Evoliucinės prielaidos paneigimas

Vyravo nuomonė, kad ankstyviausi keturkojai, kaip ir šiuolaikinės varlės bei salamandros, išsirito kaip vandens lervos, o vėliau virto sausumoje galinčiais gyventi suaugėliais – ir kad ši metamorfozė buvo mechanizmas, įgalinęs perėjimą iš vandens į sausumą. Naujosios išvados rodo „tiesioginį vystymąsi“, kai jaunikliai išsirito kaip sumažintos suaugusių formų versijos, augdami palaipsniui be dramatiškos kūno transformacijos.miragenews+2

Rezultatai rodo, kad varliagyvių stiliaus metamorfozė atsirado gerokai vėliau, kai keturkojai jau buvo įsitvirtinę sausumoje, o ne kaip būtina perėjimo sąlyga. „Istorija buvo tokia, kad metamorfozė yra įrankis, kuriuo gyvūnai perėjo iš vandens į sausumą. Ta istorija nebetinka, ji dulkės vėjyje“, – sakė Pardo.404 Media+1

Lėtesnis kelias į sausumą

Užuot buvęs staigus metamorfinis šuolis, tyrimas rodo, kad ankstyvieji keturkojai prie gyvenimo sausumoje prisitaikė palaipsniui, o pagreitėjęs galūnių vystymasis tikriausiai suvaidino pagrindinį vaidmenį užbaigiant šį perėjimą. Kaip pažymėjo tyrėjai, šis atradimas yra iki šiol išsamiausias surinktas ankstyvųjų keturkojų jauniklių anatomijos pavyzdys – ir tiesioginis iššūkis vienai iš labiausiai įsišaknijusių evoliucinės biologijos idėjų.EurekAlert!+2