Eurogrupė atmeta Graikijos ir Italijos prašymą dėl fiskalinio lankstumo

Graikija ir Italija ketvirtadienį, spalio 8 d., susidūrė su pasipriešinimu, kai euro zonos finansų ministrų susitikime Liuksemburge paprašė daugiau erdvės ES biudžeto taisyklėse, kad galėtų apsaugoti namų ūkius ir verslą nuo kylančių energijos kainų. Susitikimas vyko tuo metu, kai dėl Prancūzijos vyriausybės obligacijų išpardavimo šalies skolinimosi kaštai išliko arti aukščiausio lygio per maždaug 25 metus, o tai padidino abejones dėl viešųjų finansų visoje euro zonoje.ekathimerini

Ministrų užduotis – reaguoti į energetikos šoką nepažeidžiant biudžeto sistemos, kurią atidžiai stebi rinkos. Eurogrupės pirmininkas Kyriakos Pierrakakis tai pavadino „sudėtinga lygtimi“. „Turime apsaugoti namų ūkius ir verslą, tačiau kartu išsaugoti mūsų sistemos fiskalinį patikimumą“, – sakė jis.ekathimerini

Atėnų ir Romos argumentai

Ministrai aptarė laiškus, kuriuos Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis ir Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni išsiuntė Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen. K. Pierrakakis teigė, kad jų tikslų turėtų būti siekiama „laikantis taisyklių, kurias turime prieš akis“. Graikija nori, kad laikinos paramos priemonės, neviršijančios nustatytos ribos, nebūtų įtrauktos į grynųjų išlaidų rodiklį, naudojamą atitikčiai taisyklėms matuoti. Ji taip pat nori, kad būtų atsižvelgta į papildomas PVM pajamas, gautas dėl aukštesnių kainų. Italija pasiūlė dalį papildomų mokesčių pajamų iš infliacijos panaudoti tikslinei, laikinai pagalbai finansuoti.ekathimerini

Nyderlandai šią idėją atmetė. Finansų ministras Eelco Heinenas ne kartą pabrėžė, kad taisyklių švelninimas kelia riziką didinti skolą, ir vietoj to paragino mažinti išlaidas bei vykdyti reformas. Belgijos atstovas Vincentas Van Peteghemas taip pat pasisakė prieš taisyklių keitimą ar nacionalinės išlygos naudojimą. Ispanijos atstovas Carlosas Cuerpo teigė, kad Madridas yra pasirengęs svarstyti Italijos pasiūlymą. Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilis paragino imtis koordinuotų Europos veiksmų, įskaitant didesnį pelną gaunančių naftos bendrovių indėlį, tačiau nepritarė didesniam fiskaliniam lankstumui. Visas ES finansų ministrų tarybos susitikimas, žinomas kaip ECOFIN, vyks spalio 9 d.fakti+1

Prancūzija audros centre

„Reuters“ duomenimis, Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas pasiekė aukščiausią lygį nuo 2002 m., rugsėjį išaugęs apie 70 bazinių punktų. Skirtumas nuo Vokietijos obligacijų pajamingumo praėjusią savaitę pasiekė beveik 160 bazinių punktų – tai didžiausias atotrūkis nuo 2012 m. Paryžius pareiškė, kad šių metų deficitas viršys 5% tikslą, ir planuoja 2027 m. parduoti obligacijų už rekordinę 340 mlrd. eurų sumą. „Reuters“ spalio 5 d. pranešė, kad įtampa persimetė į eurą, kurio vertė mažėja, ir į Italijos obligacijų skirtumus, kurie didėjo sparčiausiai nuo COVID-19 krizės laikų.reuters+1

„The Telegraph“ komentare buvo įspėta, kad Prancūzijos „skolos bomba“ rizikuoja „padegti euro zoną“. Buvo atkreiptas dėmesys į šios savaitės protestus, per kuriuos antradienį į gatves išėjo apie ketvirtis milijono žmonių.telegraph

Kai kurie investuotojai grįžta į rinką

Ne visi parduoda. „Financial Times“ pranešė, kad kai kurie stambūs investuotojai po Prancūzijos obligacijų išpardavimo pradėjo „gaudyti dugną“ euro zonos obligacijų rinkose. „Reuters“ duomenimis, prekiautojai atidžiau atrenka šalis: perka Vokietijos, Nyderlandų ir Šveicarijos skolos vertybinius popierius, o parduoda tuos, kuriuos laiko rizikingiausiais. „Jie baudžia tas šalis, kurių nelaiko fiskališkai drausmingomis“, – „Reuters“ sakė vienas rinkos dalyvis.reuters+1