Arabijos dykumoje atrastas senovinis „aptvertų oazių“ tinklas

Novatoriškas archeologinis atradimas atskleidė didžiulį senovinių aptvertų oazių tinklą Arabijos dykumoje, datuojamą daugiau nei 4000 metų, paneigiantį ilgai vyravusį požiūrį, kad regione dominavo tik klajoklių gentys, ir išryškinantį sudėtingą civilizaciją su pažangiomis žemės ūkio sistemomis bei gynybine infrastruktūra.

Chaibaro 14,5 kilometro įtvirtinimai

Chaibaro oazės įtvirtinimai, kuriuos atrado Nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) ir AlUla karališkosios komisijos (RCU) mokslininkai, yra vieni iš dviejų didžiausių aptvertų oazių Saudo Arabijoje. Ši masyvi bronzos amžiaus struktūra, datuojama maždaug prieš 4000 metų (tarp 2250 ir 1950 m. pr. m. e.), iš pradžių driekėsi įspūdingu 14,5 kilometro ilgiu, o sienos buvo nuo 1,7 iki 2,4 metro storio ir maždaug 5 metrų aukščio. Šiandien išliko tik 41 % pradinių įtvirtinimų – apie 5,9 kilometro su 74 bastionais – tačiau kadaise jie apjuosė didžiulę, beveik 1100 hektarų teritoriją.cosmosmagazine+3

Nepaisant monumentalaus masto, šie įtvirtinimai tūkstantmečius išliko paslėpti, tikriausiai dėl laikui bėgant įvykusių didelių dykumos kraštovaizdžio pokyčių. Šis atradimas yra reikšmingas proveržis suprantant priešistorinę ir priešislaminę šiaurės vakarų Arabijos praeitį, atskleidžiantis, kad Chaibaras priklausė sėslių gyventojų apgyvendintų aptvertų oazių tinklui. Tik įtvirtintas Taimos miestas savo dydžiu prilygsta Chaibarui, o jo sienos driekiasi apie 19 kilometrų, todėl šios dvi vietovės yra didžiausios aptvertos oazės regione.archaeologymag+3

Bronzos amžiaus žemės ūkio sistemos

Aptvertų oazių atradimas atskleidžia sudėtingas bronzos amžiaus žemės ūkio sistemas, kurios atsirado kaip prisitaikymas prie klimato kaitos apie 4000 m. pr. m. e. Regionui pereinant nuo „žaliosios dykumos“ prie sausringų sąlygų, gyventojai sukūrė pažangias hidraulines technologijas, įskaitant šulinius, drėkinimo tinklus ir vandens valdymo sistemas, kurios išnaudojo šaltinius ir vandeninguosius sluoksnius. Šios naujovės leido bendruomenėms sukurti stabilų maisto gamybos procesą saugioje aplinkoje.whc.unesco+1

Šiose įtvirtintose gyvenvietėse gyventojai augino javus, alyvmedžius ir figmedžius, taip pat vykdė reikšmingą gyvulininkystę, orientuotą į smulkiuosius atrajotojus (avis ir ožkas). Žemės ūkio modelis derino intensyvų ūkininkavimą oazės sienų viduje su plačiu auginimu aplinkinėse teritorijose. Šis žemės ūkio pagrindas ne tik užtikrino maisto stabilumą sėslioms populiacijoms, bet ir palengvino specializuotos gamybos, įskaitant keramikos gamybą ir metalurgiją, plėtrą, įtvirtindamas šias oazes kaip svarbius ekonominius centrus, kurie vėliau turėjo įtakos geležies amžiaus karavanų karalystėms.journals.plos+4

Gynybiniai bastionai ir bokštai

Chaibaro įtvirtinimuose buvo įrengta įspūdinga gynybinė sistema su beveik 180 bastionų, strategiškai išdėstytų palei 14,5 kilometro ilgio perimetro sieną. Šie bastionai, iš kurių 74 matomi ir šiandien, buvo kritiniai gynybiniai elementai, leidę stebėti ir saugoti 1100 hektarų teritoriją. Archeologiniai tyrimai atskleidė įvairius sienų statybos tipus, o A grupę sudarė sujungtos 2,4–4,5 metro storio sienos, kuriose buvo įrengti tiek bastionai, tiek bokštai, siekiant sustiprinti gynybinius pajėgumus.archaeologymag+2

Sudėtinga gynybinė architektūra apėmė ne tik išorinį perimetrą, bet ir vidinius įtvirtinimus. Al-Natah vietovė, 2,6 hektaro bronzos amžiaus miestas Chaibaro širdyje, turėjo savo antrinį pylimą, kuris jungėsi su pagrindine išorine siena. Ši daugiasluoksnė gynybinė sistema rodo gerai organizuotą visuomenę, gebančią koordinuoti didelio masto statybos projektus. Sienos atliko įvairias funkcijas, ne tik gynybą nuo mobilių dykumos grupuočių – jos padėjo kontroliuoti aplinkos grėsmes, tokias kaip erozija ir staigūs potvyniai, kartu veikdamos kaip matomi teritoriniai ženklai, stiprinantys socialinę sanglaudą ir tapatybę tarp oazės gyventojų.cosmosmagazine+2