Newsletter Subscribe
Enter your email address below and subscribe to our newsletter
[forminator_form id="25163"]

cnn+1japantimescnnPasaulio vandenynai šyla vis sparčiau ir beprecedenčiu mastu, o tai turi toli siekiančių pasekmių jūrų gyvybei, pakrančių bendruomenėms ir pasauliniams orų modeliams, teigiama trečiadienį daugiau nei 100 tarptautinių mokslininkų paskelbtoje svarbioje ataskaitoje.
Dešimtoji metinė „Copernicus Ocean State Report“, kurią Europos Sąjungos „Copernicus“ jūrų tarnybai parengė „Mercator Ocean International“, remiasi daugiau nei keturių dešimtmečių palydovų, plūdurų ir jutiklių duomenimis, kad užfiksuotų tai, ką vadina „griežčiausiu įspėjimu“ apie pokyčius, apimančius planetos jūras.marine.copernicus+1
„Vandenynas keičiasi mūsų akyse: šiltėjimas, kylančios jūros ir ekosistemų degradacija yra tarpusavyje susiję reikšmingų ir ilgalaikių pokyčių ženklai“, – sakė „Mercator Ocean International“ generalinis direktorius Pierre'as Bahurelis.cnn
Ataskaitoje nustatyta, kad vandenynų šiltėjimo tempas per pastaruosius 20 metų padvigubėjo, o jūros paviršiaus temperatūra pasiekė rekordines aukštumas 2023, 2024 ir vėl 2026 metais. Praėjusiais metais pasaulio vandenynai sugėrė papildomus 23 zetadžaulius šilumos – tai naujas rekordas devintus metus iš eilės, prilygstantis maždaug 40 kartų didesniam energijos kiekiui, nei pasaulis suvartojo 2025 metais. Pasaulio vandenynai sugeria apie 90 procentų iškastinio kuro deginimo metu susidarančios šilumos pertekliaus, o milžiniškas „El Niño“ reiškinys, kuris taps intensyviausiu per visą istoriją, dar labiau didina spaudimą.cnn
Vidutinis pasaulinis jūros lygis nuo 1999 m. kyla maždaug 3,8 milimetro per metus, o nuo 2012 m. šis tempas dar labiau paspartėjo, keldamas grėsmę šimtams milijonų pakrančių gyventojų. Nuo 1985 m. vandenynai taip pat tapo maždaug 17 procentų rūgštesni.cnn
Kai kurie dramatiškiausi pokyčiai vyksta ašigaliuose. Arkties jūros paviršiaus ir jūros ledo temperatūra nuo 1982 iki 2024 m. pakilo 4,2 laipsnio Celsijaus, o jūros ledo plotas nuo 1979 m. kas dešimtmetį sumažėja beveik pusę milijono kvadratinių kilometrų – tai prilygsta Ispanijos dydžio teritorijos praradimui kas 10 metų. Karos jūroje į šiaurę nuo Sibiro temperatūra nuo 1982 m. pakilo 6,7 laipsnio Celsijaus.japantimes
Kitame pasaulio krašte rekordiškai mažas Antarkties jūros ledo kiekis 2022 m. sutapo su pirmuoju užfiksuotu masiniu imperatoriškųjų pingvinų veisimosi nesėkmės atveju. Balandį IUCN šią rūšį perkėlė iš kategorijos „beveik nykstanti“ į „nykstanti“, ir prognozuojama, kad jei dabartinis ledo tirpimas tęsis, iki 2100 m. daugiau nei 90 procentų kolonijų bus ties išnykimo riba.japantimes
Tuo tarpu Europos jūros patiria „intensyvų spaudimą“. Viduržemio ir Juodojoje jūrose 2024 m. fiksuotos rekordinės jūrinės karščio bangos, kai kurios jų truko ilgiau nei 30 dienų, o vandens temperatūra pakilo daugiau nei 4,6 laipsnio Celsijaus virš vidurkio.cnn
Ataskaitoje pabrėžiamas didelis mažų besivystančių salų valstybių pažeidžiamumas, kurios susiduria su kylančiu jūros lygiu, stiprėjančiais ciklonais ir koralinių rifų nykimu. „Salų valstybėms vandenyno pokyčiai nėra tolima aplinkosaugos problema; tai neatidėliotinas ekonominis, vystymosi ir saugumo iššūkis“, – sakė ataskaitos direktorė Karina von Schuckmann.cnn
Mokslininkai paragino nuolat stebėti vandenynus, kad vyriausybės ir bendruomenės galėtų pasiruošti. „Mūsų pareiga – sukurti nuolatinį pajėgumą numatyti šią transformaciją“, – sakė P. Bahurelis.cnn