„Webb“ ir „Hubble“ aptiko 27 mažus Koiperio juostos objektus, kurie prieštarauja formavimosi modeliams

„Hubble“ ir Jameso Webbo kosminiai teleskopai kartu aptiko 27 naujus transneptūninius objektus per iki šiol giliausią išorinės Saulės sistemos apžvalgą. Buvo rasta mažiau smulkių kūnų, nei prognozavo planetų formavimosi modeliai, o jų paviršiai atrodo nepakitę nuo pat Saulės sistemos susikūrimo prieš milijardus metų.

Rezultatai, rugsėjo 8 d. paskelbti dviejuose straipsniuose žurnale „The Astronomical Journal“, atskleidžia objektus, kurių skersmuo mažesnis nei 25 mylios (40 kilometrų), o mažiausių – maždaug 6 mylios (10 kilometrų). Tyrimams vadovavo dvi doktorantės: Anastasia Morgan iš Šiaurės Arizonos universiteto, kuri atliko spalvų ir sudėties analizę, bei Marielle Eduardo iš Viktorijos universiteto, kuri analizavo dydžių pasiskirstymą.spacedaily+1

Mažiau mažų objektų nei tikėtasi

„Webb“ artimųjų infraraudonųjų spindulių kamera aptiko visus 27 objektus vos 0,05 kvadratinio laipsnio dangaus plote, pasiekdama tokį gylį, lyg iš Žemės būtų stebimas jonvabalių spiečius Mėnulyje. „Hubble“ užfiksavo 13 iš šių objektų regimojoje šviesoje, išmatuodamas spalvas nuo 0,35 iki 3,2 mikrometro.spacedaily

Eduardo atlikta dydžių pasiskirstymo analizė parodė, kad objektų skaičius lėtai didėjo link silpnesnių magnitudžių, o tai atitinka 0,29 laipsnio rodiklio funkciją. Šis rezultatas neatitinka staigaus mažų kūnų gausėjimo, kurį numato kai kurie formavimosi modeliai, todėl manoma, kad Koiperio juosta nebuvo taip stipriai susmulkinta susidūrimų, kaip astronomai manė anksčiau.spacedaily

„Labai įdomu, kad planetesimalių formavimosi procesas sukuria tą patį dydžių pasiskirstymą tiek šaltoms, tiek karštoms populiacijoms, nepaisant to, kad jos susiformavo skirtinguose ankstyvosios Saulės sistemos regionuose“, – sakė Eduardo. „Atrodo, kad procesas nejautrus disko sąlygoms, todėl susidaro panašaus dydžio planetesimalės, nesvarbu, ar diskas karštas, ar šaltas, tankus ar purus.“space

Nepaliesti paviršiai saugo senovės istoriją

Galbūt dar labiau stebina tai, kad mažiausi transneptūniniai objektai išlaiko spalvas, atitinkančias jų didesnius giminaičius, o tai prieštarauja lūkesčiams, kad pasikartojantys smūgiai turėjo pakeisti jų paviršius. Dinamiškai „šalti“ objektai, esantys stabiliose, apskritiminėse orbitose Koiperio juostoje, parodė tą patį siaurą spalvų diapazoną kaip ir jų didesni atitikmenys, o dinamiškai „karšti“ objektai – tie, kurie dėl gravitacinės sąveikos su Uranu ir Neptūnu buvo išmėtyti į ištęstas orbitas – parodė platesnį, bet panašiai pažįstamą spektrą.space+1

„Todėl tikrai žavu matyti, kad mažiausi objektai kažkaip „atsimena“ ir išsaugo savo susidarymo istoriją“, – sakė Morgan.space

Dvi mįslingos galimybės

Šios išvados mokslininkams palieka dvi galimybes: arba susidūrimai tolimoje Saulės sistemoje vyksta daug rečiau, nei rodo populiacijos modeliai, arba smūgiai vyksta, tačiau nepakeičia šių mažų kūnų paviršių taip, kaip tikėtasi. Davidas Trillingas iš Šiaurės Arizonos universiteto pažymėjo, kad net ir išstumti, dinamiškai karšti objektai „išlaiko savo gimimo vietos pėdsaką, nors nuo to laiko jų orbitos buvo sumaišytos.“news.ssbcrack+1

Tyrimo stiprybė yra jo gylis, o ne plotis – tai viena siaura regėjimo linija per didžiulę, struktūrizuotą populiaciją. Vis dėlto „Webb“ atvėrė dydžių diapazoną, kuris anksčiau buvo pasiekiamas tik ekstrapoliuojant, ir šie pirmieji 27 aptikti objektai rodo, kad mažiausi Koiperio juostos išlikę kūnai nėra tik susidūrimų nuolaužos, o senoviniai objektai, vis dar nešantys informaciją apie diską, kuriame jie susiformavo.spacedaily