Turkijoje atkastas senovės šventyklos kompleksas su kraujo aukojimo ritualais ir altoriumi

Archeologai rytų Turkijos Elazığ provincijoje atkasė 6 000 metų senumo šventyklos kompleksą, kuriame yra ritualinis kraujo kanalas su žmonių ir gyvūnų palaikais bei altoriaus akmuo su peilio žymėmis, suteikiantis retų įžvalgų apie senovės aukojimo praktikas iš vėlyvojo eneolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus Aukštutinio Eufrato regione.

Įžvalgos iš šio tyrimo apie eneolito ritualines aukas

Tadım Höyüğü rasti ritualinis kraujo kanalas ir altorius atitinka platesnį eneolito aukojimo praktikų modelį, atsiradusį visoje Europoje ir Artimuosiuose Rytuose. Šiuo laikotarpiu (maždaug 5500–3500 m. pr. m. e.) ritualinis aukojimas tapo vis labiau formalizuotas ir įtrauktas į socialines-religines galios struktūras, o įrodymai rodo, kad elitas pradėjo kontroliuoti ritualinę ideologiją kaip strategiją valdžiai įtvirtinti. Jaučio formos keraminis indas, neseniai rastas Bulgarijos Solnitsatos ritualinėje duobėje (datuojamas maždaug 4350 m. pr. m. e.), demonstruoja plačiai paplitusią jaučių, reprezentuojančių vyrišką jėgą ir vaisingumą, simboliką eneolito kultūrose, panašiai kaip jaučio motyvai, puošiantys šventuosius židinius Tadım vietovėje. Šie radiniai atskleidžia, kad eneolito bendruomenės investavo didelius išteklius kurdamos specialias ritualines erdves, kuriose vyko aukojimo praktikos.archaeologymag+1

Archeologiniai įrodymai rodo, kad šios ritualinės praktikos dažnai apėmė specializuotus ceremoninius indus, tikslingai sukonstruotas platformas ar altorius ir specialiai suprojektuotus architektūrinius elementus, skirtus kraujo surinkimui ir nukreipimui. Tokiose vietose kaip Anemospilia bronzos amžiaus Kretoje, tyrėjai rado įrodymų apie surištas žmonių aukas šalia specializuotų kraujo surinkimo indų, kas atitinka sudėtingą Tadım kanalų sistemą. Žmonių ir gyvūnų palaikų buvimas ritualiniame kontekste rodo sudėtingas tikėjimo sistemas, kuriose skirtingų tipų aukos atliko atskiras ceremonines funkcijas, dažnai susijusias su žemės ūkio ciklais, maisto saugumu ir bendruomenės susibūrimais. Šis tarpregioninis ritualinės architektūros ir aukojimo praktikų modelis rodo, kaip giliai šios ceremonijos buvo įsišaknijusios eneolito socialinėse struktūrose plačioje geografinėje teritorijoje.labrujulaverde+1

Tadım Höyüğü kasinėjimų radiniai

Besitęsiantys kasinėjimai Tadım Höyüğü, 35 metrų aukščio kalvoje, užimančioje maždaug 210 x 160 metrų plotą Elazığ provincijoje, atskleidė nepaprastų įžvalgų apie senovės Anatolijos religines praktikas, ne tik neseniai atrastą šventyklą su kraujo kanalu. Tarp svarbiausių radinių yra du unikalūs šventieji židiniai, dekoruoti jaučio motyvais, datuojami 4000–3000 m. pr. m. e., kurie, tyrėjų manymu, buvo naudojami religinėms ceremonijoms ir simbolizavo šeimos vienybę laikais, kai ugnis turėjo šventą reikšmę. Šie ceremoniniai artefaktai buvo rasti kartu su dvylika to paties laikotarpio Karaz keramikos indų ir tapytu indu, papuoštu kalnų ožių motyvais, datuojamu maždaug 3200 m. pr. m. e.greekreporter+4

Kasinėjimų vietoje, kuriai vadovauja Elazığ muziejaus direktoratas, atidengti šeši skirtingi kultūriniai sluoksniai, apimantys laikotarpį nuo neolito iki Osmanų eros, rodantys nuolatinį žmonių gyvenimą tūkstančius metų. Be šventyklos komplekso su ritualiniais elementais, archeologai rado įvairių ceremoninių ir buitinių daiktų, įskaitant Nachičevanės stiliaus keramiką, žemės ūkio sandoriams naudotus antspaudus, strėlių antgalius, įrankius, verpstukus tekstilės gamybai ir simbolines figūrėles, pagamintas iš akmens, molio ir kaulo. Šie radiniai kartu nušviečia vietos svarbą kaip religinio centro ir klestinčios gyvenvietės Aukštutinio Eufrato regione.arkeonews+4

Kraujo kanalo žmonių palaikai

Archeologinė Tadım šventyklos komplekse rasto kraujo kanalo analizė atskleidė įtikinamų senovės aukojimo praktikų įrodymų. Siaurame kanale buvo tiek žmonių, tiek gyvūnų palaikų, rodančių smurtinės mirties požymius, o tai patvirtina teorijas, kad šioje 6 000 metų senumo ritualinėje vietoje buvo aukojami tiek gyvūnai, tiek žmonės kaip aukos dievybėms vėlyvojo eneolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus laikotarpiais. Kraujo kanalo konstrukcija, jungianti su akmeniniu altoriumi, ant kurio yra gilios peilio žymės, rodo sudėtingą ritualinės architektūros supratimą, kai aukojimo kraujas tekėdavo iš anksto numatytu keliu.greekreporter+2

Šis atradimas yra vienas ankstyviausių žinomų tokios ritualinės infrastruktūros pavyzdžių Aukštutinio Eufrato baseine, suteikiantis archeologams apčiuopiamų įrodymų, kaip ankstyvieji dvasiniai įsitikinimai buvo fiziškai įkūnyti architektūriniuose elementuose. Šis radinys kartu su keturiais šventyklos podiumais, tikriausiai naudotais votyvinėms aukoms, ir šventuoju židiniu, sukuria išsamų vaizdą apie įmantrią ceremoninę erdvę, kurioje senovės bendruomenės užsiėmė ritualizuotu aukojimu kaip savo religinės išraiškos dalimi. Kruopštus šių žmonių palaikų išsaugojimas ir dokumentavimas suteikia vertingų įžvalgų ne tik apie tai, kaip šie asmenys mirė, bet ir apie sudėtingas tikėjimo sistemas, kurios apibūdino ankstyvąsias gyvenvietes rytų Anatolijoje.arkeonews