Šanchajaus naftos ateities sandoriai pasiekė rekordą Kinijai skubant apsirūpinti žaliava

Atsargus Kinijos naftos atsargų naudojimas, padėjęs apsaugoti pasaulio ekonomiką nuo blogiausių JAV ir Irano konflikto padarinių, užleidžia vietą pavojingesniam etapui, nes didžiausia pasaulyje žalios naftos importuotoja yra priversta grįžti į vis labiau įtemptą rinką.

Nuo griežto taupymo iki skubos

Prieš prasidedant karui vasario pabaigoje, Kinija importuodavo apie 12 mln. barelių žalios naftos per dieną ir buvo sukaupusi strategines bei komercines atsargas, siekiančias apie 1,4 mlrd. barelių. Kai Iranas blokavo Hormūzo sąsiaurį, Pekinas reagavo mažindamas importą ir naudodamas šias atsargas, taip padėdamas išvengti dar staigesnio pasaulinių kainų šuolio. JAV energetikos informacijos administracijos duomenimis, antrąjį ketvirtį Kinijos žalios naftos importas vidutiniškai siekė tik 8,1 mln. barelių per dieną, t. y. apie 32 proc. mažiau nei pirmąjį ketvirtį.aljazeera+1

Tačiau šis santūrumas blėsta. Rugpjūtį importas išaugo iki maždaug 8,9 mln. barelių per dieną, palyginti su 7,1 mln. birželį, nes naftos perdirbimo gamyklos padidino gamybą, o Pekinas sušvelnino rafinuotų degalų eksporto apribojimus. „Rapidan Energy Group“ įkūrėjas Bobas McNally teigė, kad Kinija dabar „baigia savo griežtą dietą“, o atnaujinti pirkimai sutapo su Saudo Arabijos „Rytai-Vakarai“ dujotiekio uždarymu po Irano remiamų kovotojų atakų Irake.dailycaller+1

Mažėjanti pasiūla ir kylančios kainos

Dujotiekio uždarymas panaikino svarbų alternatyvų maršrutą Artimųjų Rytų naftai po to, kai buvo užblokuotas Hormūzo sąsiauris. Šanchajaus naftos ateities sandoriai trečiadienį šoktelėjo iki 129 JAV dolerių už barelį, viršydami ankstesnį karo meto piką, o „Brent“ naftos kainos pasiekė 146 JAV dolerius už barelį. „Energy Aspects“ skaičiavimais, rinkai trūko apie 5 mln. barelių žalios naftos ir rafinuotų degalų per dieną.slguardian

Kinijos naftos perdirbimo gamyklos skubėjo įsigyti rusiškos ESPO naftos, o „Kpler“ duomenimis, jūra gabenamas importas iš Rusijos rugpjūtį pasiekė 1,68 mln. barelių per dieną. Tačiau Rusija, Lotynų Amerika ir Afrika gali tik iš dalies užpildyti spragą. „Ypač kalbant apie žalią naftą, jie stengiasi gauti bet kokį rinkoje prieinamą kiekį“, – „Al Jazeera“ sakė energetikos analitikas Marcas Ayoubas. „Tai padidins spaudimą ir dar labiau pakels kainas.“aljazeera

Diplomatinės rizikos

Naftos krizė padidino diplomatines rizikas prieš rugsėjo 24 d. planuojamą prezidento Xi Jinpingo ir prezidento Donaldo Trumpo susitikimą Vašingtone. Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi trečiadienį Pekine susitiko su savo Irano kolega Abbasu Araghchi ir paragino visas šalis atidaryti Hormūzo sąsiaurį. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas teigė, kad Xi ir Trumpo derybose bus aptariamas Iranas ir Kinijos finansiniai ryšiai su Teheranu.forbes+2

„The New York Times“ ↘ 3.41% pranešė, kad Kinijos transformacija į energetikos galią – su didžiulėmis atsargomis, išplėstais perdirbimo pajėgumais ir sparčiu elektromobilių diegimu – pakeitė geopolitinius skaičiavimus. Buvęs Bideno administracijos pareigūnas Julianas Gewirtzas įspėjo, kad jei Pekino lyderiai nuspręs, jog jų energetinis pažeidžiamumas yra mažesnis nei manyta anksčiau, „tai yra labai svarbu ir yra vienas iš raktų į tai, kaip Kinija priima sprendimus dėl savo pasaulinės strategijos.“nytimes