Nobelio premijos laureatas ir dirbtinis intelektas įrodė dešimtmetį trukusį fizikos uždavinį

Nobelio premijos laureatas Giorgio Parisi ir fizikas Francesco Zamponi paskelbė ilgai neišspręstos tapatybės įrodymą „užstrigimo“ (jamming) teorijoje, kurioje dirbtinis intelektas pateikė esminę įžvalgą.eurekalert+1
Hipotezė, pirmą kartą iškelta 2014 m., parodė, kad dvi konkuruojančios teorinės sistemos, aiškinančios, kaip dalelės tampa standžios, duoda identiškus fizikos dėsnius.miragenews
Autoriai teigė, kad Claude pateikė „iš esmės teisingą“ pradinę idėją po maždaug 40 dialogų iteracijų, nors įrodymui prireikė išsamaus žmogaus patikrinimo.eurekalert+1

Matematinė hipotezė, daugiau nei dešimtmetį kėlusi sunkumų fizikams, buvo įrodyta per netikėtą dviejų teorinės fizikos atstovų ir dirbtinio intelekto sistemos bendradarbiavimą. Liepos 1 d. žurnale „Journal of Statistical Mechanics: Theory and Experiment“ paskelbtame straipsnyje dokumentuojama, kaip „Anthropic“ sukurta „Claude“ sistema prisidėjo prie įrodymo pateikdama esminę įžvalgą.eurekalert+1

Problema, kuri nedavė ramybės

Nobelio premijos laureatas Giorgio Parisi ir Francesco Zamponi iš Romos „Sapienza“ universiteto šį mįslingą ryšį pirmą kartą pastebėjo 2014 m. Dirbdami su „užstrigimo“ fizika – procesu, kurio metu skystį primenanti dalelių sistema staiga tampa standi, išlikdama netvarkinga – jie pastebėjo, kad du jų modelio matematiniai parametrai, žymimi a ir b, skaičiuojant visada sudaro vienetą. Šis ryšys reiškė, kad jų teorinė sistema ir konkuruojantis požiūris, kurį nepriklausomai išvystė prancūzų fizikas Matthieu Wyart iš EPFL Lozanoje, veda prie identiškų fizikos dėsnių.miragenews+1

Nepaisant akivaizdžių skaitinių įrodymų, niekas negalėjo formaliai įrodyti, kodėl ši tapatybė galioja. Tyrėjai praleido metus ieškodami gilios matematinės struktūros ar paslėptos simetrijos, kuri galėtų tai paaiškinti, tačiau įrodymas jiems vis išsprūsdavo. Problema galiausiai pasitraukė iš daugelio tyrėjų akiračio, bet ne iš G. Parisi. „Jį tikrai vargino tai, kad mums niekada nepavyko to įrodyti“, – prisiminė F. Zamponi.eurekalert

„Claude“ „iš esmės teisinga“ intuicija

Kai atsirado generatyvinio dirbtinio intelekto modeliai, G. Parisi įžvelgė galimybę. Fizikai pasirinko „Claude“, nes, pasak F. Zamponi, jis „atrodė turintis šiek tiek pažangesnius matematinius gebėjimus“. Jie pradėjo prašydami modelio atkartoti skaitinius skaičiavimus, kuriuos grupė buvo sukūrusi prieš dešimtmetį, taip tikrindami, kiek toli jis gali nueiti su tikra matematine problema.eurekalert

Kai „Claude“ sėkmingai atkartojo rezultatus, kitas klausimas kilo natūraliai: ar gali įrodyti, kodėl a+b lygu vienam? „Gana greitai „Claude“ pateikė pradinę idėją, kuri buvo iš esmės teisinga“, – sakė F. Zamponi. Įrodyme buvo klaidų, todėl autoriams prireikė kelių patikrinimo ir peržiūros etapų, tačiau pagrindinė intuicija pasirodė esanti pagrįsta.miragenews+1

Nuolankumą skatinantis atsakymas

Turbūt labiausiai stebina ne tai, kad dirbtinis intelektas tai išsprendė, o tai, ką sprendimas atskleidė. Fizikai ilgą laiką manė, kad įrodymas atskleis naujas matematines struktūras. Vietoj to, F. Zamponi sakė: „Atsakymas buvo tiesiai prieš akis, mes tiesiog jo nematėme“.eurekalert

Šis darbas, atliktas per maždaug 40 dialogų su „Claude“ iteracijų, yra retas dokumentuotas atvejis, kai didelis kalbos modelis prisideda prie recenzuojamo fizikos rezultato – be to, rezultato, kurio autorius yra Nobelio premijos laureatas.facebook+1

Šaltiniai (13)