Lenkijos ežere rastas retas 1000 metų senumo išraižytas veidas

Mikalojaus Koperniko universiteto povandeninės archeologijos tyrėjai Lenkijos Lednicos ežere aptiko 1000 metų senumo medinį veidą, išraižytą konstrukcinėje sijoje; radinio aukštis – 12 cm, plotis – 9 cmdailygalaxy+1.
Artefaktas datuojamas maždaug 967 m. po Kr., valdant Meškai I, pirmajam krikščioniškam Lenkijos valdovui, ir žymi svarbų šalies perėjimo iš pagonybės į krikščionybę laikotarpįdailygalaxy+1.
Kruopščiai išraižytas veidas su tikroviškomis akimis, nosimi ir burna tikriausiai buvo gynybinės sienos dalis ir galėjo vaizduoti saugančią dievybę ar dvasią, stebinčią viduramžių slavų gyvenvietędailygalaxy+2.
Netoliese rasti arklių žandikauliai ir kaulai rodo, kad veidas buvo susijęs su ritualine praktika ir apsauginėmis aukomis, o tai liudija pagoniškų tikėjimų išlikimą ankstyvosios krikščionybės laikotarpiudailygalaxy+1.
Panašūs išraižyti veidai buvo rasti kituose slavų miestuose, įskaitant Wolin, Didįjį Naugardą ir Senąją Ladogą, o tai rodo platesnę meninę ir dvasinę tradiciją viduramžių slavų gyvenvietėsedailygalaxy+1.

Povandeninės archeologijos tyrėjai Lenkijos Lednicos ežere aptiko maždaug 967 m. po Kr. datuojamą išraižytą medinį veidą, suteikiantį retą galimybę pažvelgti į viduramžių slavų gyvenviečių dvasines praktikas ankstyvuoju krikščionybės laikotarpiu. Šis atradimas, kurį padarė Mikalojaus Koperniko universiteto Povandeninės archeologijos centro mokslininkai, yra vienas iš nedaugelio išlikusių ankstyvosios slavų medžio drožybos pavyzdžių, išgyvenusių daugiau nei tūkstantmetį.dailygalaxy+2

Retas viduramžių artefaktas iškilo iš ežero dugno

12 centimetrų aukščio ir 9 centimetrų pločio veidas buvo išraižytas ąžuolinėje konstrukcinėje sijoje, kuri tikriausiai buvo Ostrów Lednicki salos gyvenvietės gynybinės sienos dalis. Kaip praneša „Popular Mechanics“, drožinyje matomos „sudėtingos detalės, įskaitant tikroviškas akis, nosį, burną ir ovalią galvą“.dailygalaxy+2

Profesoriaus Mareko Krąpieco laboratorijoje atlikta dendrochronologinė analizė parodė, kad ąžuolas buvo nukirstas apie 967 m. po Kr., todėl artefaktas priskiriamas pirmojo krikščioniško Lenkijos valdovo Meškos I valdymo laikotarpiui. Šis laikas sutampa su Lenkijos perėjimu iš pagonybės į krikščionybę, o tai rodo, kad veidas gali atspindėti išlikusius ikikrikščioniškus tikėjimus.ancient-origins+1

„Kai jį kruopščiai nuvalėme, paaiškėjo, kad į mus žvelgia veidas“, – „Notes from Poland“ sakė komandos narys Mateuszas Popekas. „Net drąsiausiose svajonėse nesitikėjome atrasti kažko panašaus.“artdependence

Įrodymai rodo dvasinę funkciją

Išraižytas veidas buvo nukreiptas į ežero, o ne į gyvenvietės pusę, o tai, tyrėjų nuomone, gali atspindėti ankstyvuosius slavų tikėjimus, kad vandens telkiniuose gyvena dvasios. Povandeninės archeologijos centro direktorius dr. Andrzejus Pydynas teigė, kad veidas greičiausiai vaizdavo „dievybę, saugančią dvasią ar net didvyrišką figūrą, stebinčią gyventojus“.heritagedaily+2

Ritualinės praktikos įrodymų atsirado šalia gynybinės sienos radus arklių žandikaulių ir kaulų, kurie, kaip pranešė „Popular Mechanics“, galėjo būti „ritualinės aukos ar apsauginės aukos“. Panašių kaulų rasta ir po namais šioje vietoje.popularmechanics+1

Platesnės slavų tradicijos dalis

Lednicos veidas nėra unikalus tarp slavų archeologinių radimviečių. Pasak „Art Dependence“, panašūs antropomorfiniai drožiniai buvo rasti Wolin, Didžiajame Naugarde ir Senojoje Ladogoje. Bruožų – įskaitant trikampius smakrus ir tiesias nosis – nuoseklumas rodo bendrą meninę ir dvasinę tradiciją, o ne išorinę skandinavų ar Rusios įtaką.ancient-origins

Artefaktas bus konservuojamas, o iki 2026 m. pabaigos bus eksponuojamas Pirmojo Piastų muziejuje Lednicoje.heritagedaily

Šaltiniai (14)