Eurozona užfiksavo didžiausią prekybos deficitą nuo 2023 m. energetikos krizės

Eurozona 2026 m. gegužę užfiksavo 7,8 mlrd. eurų prekių prekybos deficitą – tai didžiausias trūkumas nuo 2023 m. pradžios energetikos krizės, rodo antradienį „Eurostat“ paskelbti duomenys. Šis skaičius rodo staigų pablogėjimą, palyginti su 1,0 mlrd. eurų deficitu balandį, ir kontrastuoja su 15,0 mlrd. eurų pertekliumi tą patį mėnesį prieš metus.tradingeconomics+2

Energijos sąnaudos skatina importo augimą

Deficitą lėmė padidėjusios energijos importo sąnaudos, susijusios su besitęsiančiu konfliktu Artimuosiuose Rytuose, kuris sutrikdė laivybos maršrutus ir padidino kuro kainas visoje Europoje. Platesnis ES energetikos prekybos deficitas jau smarkiai išaugo balandį, kai energijos importas per metus išaugo 27,7 proc. iki 46 mlrd. eurų. Suomijos bankas neseniai atliktoje analizėje pažymėjo, kad aukštos energijos kainos padidino struktūrinį kuro užsienio prekybos deficitą, o tai nuolat mažina euro zonos konkurencingumą.aa+2

Sezoniškai pakoreguoti duomenys parodė, kad eurozonos eksportas per mėnesį šiek tiek išaugo, o importas padidėjo labiau, o tai atspindi neproporcingą brangesnių kuro siuntų poveikį. Ši tendencija tęsia pablogėjimą, matomą nuo metų pradžios: 2026 m. pirmąjį ketvirtį bendras ES prekių perteklius sumažėjo beveik perpus – iki 12,7 mlrd. eurų nuo 23,6 mlrd. eurų 2025 m. paskutinį ketvirtį.europa+2

ECB griežta politika palaiko eurą

Nepaisant silpnų prekybos rodiklių, EUR/USD pora išliko stabili, palaikoma Europos Centrinio Banko lūkesčių dėl tolesnio pinigų politikos griežtinimo. Birželio mėn. posėdyje ECB padidino indėlių palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 2,25 proc. – tai pirmas padidinimas nuo 2023 m. – nurodydamas su Artimųjų Rytų konfliktu susijusį infliacinį spaudimą. Rinkos kainos rodo, kad dar vienas padidinimas galimas jau rugsėjį, o politikos formuotojai beveik neprieštarauja šiam tvarkaraščiui.twentyfouram+1

Prekybos duomenys papildo sudėtingą ECB pareigūnų aplinką, kurie turi subalansuoti įsisenėjusią infliaciją ir silpnėjančią išorės paklausą. Liepos 15 d. „Eurostat“ atskirai pranešė, kad pramonės produkcija euro zonoje gegužę per mėnesį sumažėjo 0,2 proc., o per metus – 1,2 proc.europa