Euro zonos infliacija liepą pasiekė 2,9 proc. pašokus energijos kainoms

Trečiadienį paskelbti galutiniai duomenys patvirtino, kad metinė euro zonos infliacija 2026 metų liepą paspartėjo iki 2,9 proc. Tai atitiko išankstinius įverčius ir buvo daugiau nei birželį (2,8 proc.). Kainų spaudimą gerokai virš Europos Centrinio Banko nustatyto 2 proc. tikslo išlaikė vėl pašokusios energijos kainos, susijusios su atsinaujinusia priešprieša tarp JAV ir Irano.tradingview+1

Augimą skatina energijos kainos

Šį paspartėjimą daugiausia lėmė energijos išteklių infliacija, kuri, vėl įsiplieskus geopolitinei įtampai tarp JAV ir Irano, šoktelėjo iki 10,3 proc. (birželį buvo 8,5 proc.). Paslaugų infliacija taip pat šiek tiek padidėjo: nuo 3,2 proc. iki 3,3 proc., o neenergetinių pramoninių prekių infliacija išaugo nuo 0,7 proc. iki 0,9 proc. Vienintelė kategorija, kurioje kainų augimas sulėtėjo, buvo maistas, alkoholis ir tabakas: čia infliacija sumažėjo nuo 1,5 proc. iki 1,2 proc.investinglive+1

Grynoji infliacija, į kurią neįtraukiamos svyruojančios energijos ir maisto kainos, padidėjo nuo 2,4 proc. iki 2,5 proc. Tai patvirtina, kad bazinis kainų spaudimas taip pat stiprėja.investinglive

Skirtumai tarp valstybių narių

Tarp didžiausių bloko ekonomikų infliacija paspartėjo Vokietijoje (nuo 2,4 proc. iki 2,8 proc.), Prancūzijoje (nuo 2,0 proc. iki 2,4 proc.), Ispanijoje (nuo 3,6 proc. iki 3,9 proc.) ir Nyderlanduose (nuo 2,5 proc. iki 3,0 proc.). Italija buvo vienintelė didžioji ekonomika, kurioje užfiksuotas nedidelis sulėtėjimas: infliacija sumažėjo nuo 3,0 proc. iki 2,9 proc. Didžiausia metinė infliacija ES užregistruota Rumunijoje.aa+1

Mažiausia infliacija tarp ES šalių narių liepą užfiksuota Švedijoje.aa

ECB patiria spaudimą prieš rugsėjo posėdį

Šie duomenys verčia ECB politikos formuotojus išlikti budrius prieš rugsėjo mėnesio posėdį. Grynajai infliacijai laikantis virš 2 proc. ribos, o energijos kainoms nerodant mažėjimo ženklų dėl besitęsiančios geopolitinės rizikos, analitikai tikisi, kad kitą mėnesį centrinis bankas vėl padidins palūkanų normas. ECB valdančiosios tarybos narys Olli Rehnas teigė, kad „kol kas nėra aiškių antrinio poveikio požymių“, tačiau nuolatinis paslaugų kainų kilimas rodo, kad ši rizika išlieka.investinglive