Newsletter Subscribe
Enter your email address below and subscribe to our newsletter
[forminator_form id="25163"]

globalbankingandfinanceglobalbankingandfinance+1digital-strategy.europa+1Europos puslaidininkių pramonė susiduria su „niūria ateitimi“, spaudžiama Kinijos eksporto kontrolės kritinėms medžiagoms ir didelės technologinės priklausomybės nuo Jungtinių Valstijų, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje ES finansuojamoje ataskaitoje, kurioje atskleidžiami struktūriniai pažeidžiamumai, keliantys grėsmę bloko lustų ambicijoms.
Nepriklausomoje ataskaitoje, kurią parengė Europos Sąjungos saugumo studijų institutas ir Prancūzijos analitinis centras „Institut Montaigne“, nustatyta, kad Kinijos apribojimai kritiniams mineralams ir magnetams bei konflikto Taivano sąsiauryje rizika kelia didelę grėsmę Europos lustų tiekimo grandinėms. Kita vertus, ES priklausomybė nuo JAV technologijų, įskaitant lustų projektavimo programinę įrangą, ir galimybė, kad Vašingtonas gali blokuoti ASML , vertingiausios Europos įmonės, eksportą į Kiniją, sukuria papildomą riziką.globalbankingandfinance+2
Ataskaitoje, kurioje remiamasi pramonės, politiniais ir akademiniais šaltiniais, taip pat nurodoma, kad nuolat aukštos energijos kainos Europoje, privataus kapitalo trūkumas ir puslaidininkius vartojančių pramonės šakų nuosmukis yra veiksniai, mažinantys konkurencingumą.marketscreener+1
Europos Komisija ėmėsi veiksmų šioms silpnybėms šalinti. Birželio mėnesį ji pasiūlė „Chips Act 2.0“ – dabar laukiantį ES įstatymų leidėjų diskusijų – kuriame numatytos paskatos didinti vietinės gamybos lustų paklausą ir platesnės priemonės strateginei priklausomybei mažinti. Peržiūrėtais teisės aktais siekiama pakeisti Europos požiūrį nuo subsidijų atskiroms gamykloms prie ekosistemos lygio konkurencingumo kūrimo.digital-strategy.europa+2
Atskirai Komisija birželio 23 d. pasirašė „Pax Silica“ deklaraciją, prisijungdama prie JAV vadovaujamos sąjungininkų iniciatyvos, bendradarbiaujančios siekiant užtikrinti puslaidininkių ir dirbtinio intelekto tiekimo grandines. Deklaracija įpareigoja ES bendradarbiauti su pasauliniais partneriais dėl tiekimo grandinės atsparumo tuo metu, kai puslaidininkiai vis dažniau vertinami kaip strateginis turtas.digital-strategy.europa+2
Nepaisant šių politinių atsakomųjų veiksmų, iššūkio mastas išlieka bauginantis. Pradiniame Europos lustų akte, kuris įsigaliojo 2023 m. rugsėjį, buvo nustatytas tikslas iki 2030 m. padvigubinti ES pasaulinę puslaidininkių rinkos dalį iki 20 procentų. Pramonės grupės ragino skirti centralizuotą 20 mlrd. eurų ES puslaidininkių biudžetą ir teigė, kad peržiūrėtas aktas turi peržengti simbolinius pajėgumų tikslus. Ar naujomis priemonėmis pavyks įveikti įsišaknijusius energijos sąnaudų, kapitalo prieinamumo ir galutinių vartotojų paklausos trūkumus, išlieka pagrindinis klausimas, su kuriuo susiduria Europos politikos formuotojai.digitaleurope+1