Newsletter Subscribe
Enter your email address below and subscribe to our newsletter
[forminator_form id="25163"]

news.artnet.news.artnet.news.artnet.news.artnet.news.artnet.Iš naujo atrastas baroko tapytojos Dianos de Rosa, XVII a. neapolietės menininkės ir Artemisijos Džentileski amžininkės, paveikslas viršijo „Sotheby's“ aukciono lūkesčius: jos „Salomėja su šventojo Jono Krikštytojo galva“ buvo parduota už 317 500 svarų sterlingų (436 086 JAV dolerius) – tai daugiau nei keturis kartus viršijo aukščiausią įvertinimą ir nustatė naują rekordą šiai nepakankamai įvertintai tapytojai, kurios darbai dažnai buvo klaidingai priskiriami vyrams kolegoms.
Dianos de Rosa „Salomėja su šventojo Jono Krikštytojo galva“ viršijo lūkesčius „Sotheby's London“ aukcione 2025 m. liepos 2 d., parduota už 317 500 svarų sterlingų (436 086 JAV dolerius) ir daugiau nei keturis kartus viršijo 80 000 svarų sterlingų aukščiausią įvertinimą. Šis dramatiškas pardavimas nustatė naują menininkės aukciono rekordą, gerokai viršijantį ankstesnį 128 000 eurų (134 836 JAV dolerių) rekordą, pasiektą kitu neskelbtu paveikslu.news.artnet+1
Pats aukcionas buvo įtemptas: kainos siūlymas prasidėjo nuo 60 000 svarų sterlingų ir greitai kilo dėl daugybės konkuruojančių pasiūlymų. Kaip užfiksuota aukciono medžiagoje, kainos sparčiai kilo per 65 000, 75 000 ir daugiau svarų sterlingų, sulaukdamos susidomėjimo tiek iš salėje esančių, tiek iš nuotolinių dalyvių. Šis puikus rezultatas atspindi augantį rinkos pripažinimą anksčiau nepastebėtoms baroko laikotarpio moterims menininkėms, o kiti neseniai parduoti De Rosa darbai taip pat gerokai viršijo prognozes – pavyzdžiui, „Mozės radimas“, kuris buvo parduotas 289 % brangiau nei tikėtasi.tiktok+1
Dianos de Rosa meninį palikimą gerokai užtemdė plačiai paplitęs jos darbų priskyrimas vyrams menininkams, ypač jos broliui Pacecco de Rosa. Šis modelis atspindi platesnį istorinį lyčių šališkumą meno pasaulyje, kur moterų pasiekimai buvo sistemingai menkinami arba visiškai ištrinami. Iki šiol aukcionuose pasirodė mažiau nei 10 jos darbų, o pirmasis pasirodė tik 2018 m.news.artnet
De Rosa paveikslų atradimas ir teisingas priskyrimas yra dalis augančių mokslinių pastangų ištaisyti istorinį neteisingumą meno istorijoje. Tyrėjams geriau suprantant jos savitą stilių, jie palaipsniui plečia jos pripažintą darbų sąrašą. Šis pakartotinio priskyrimo procesas atskleidžia nerimą keliantį meno vertinimo modelį – tyrimai rodo, kad nors žiūrovai nebūtinai estetiškai teikia pirmenybę vyrų menininkų darbams, jie nuosekliai daro prielaidą, kad vyrų menas yra garsesnis ir vertingesnis. Šis suvokimas sukuria savaime stiprėjantį diskriminacijos ciklą, kaip rodo De Rosa atvejis, kai talentingos moterys menininkės tampa beveik nematomos, nepaisant to, kad kuria išskirtinės kokybės darbus, kurie, tinkamai priskirti, sulaukia didelio pripažinimo ir vertės.wikipedia+2
Dianos de Rosa meninį vystymąsi iš esmės suformavo revoliucinis Karavadžo stilius, kuris Neapolį pasiekė per jos patėvį Filippo Vitale, dirbusį ryškia Karavadžo maniera po jos tėvo mirties 1610 m. Neseniai aukcione parduota „Salomėja su šventojo Jono Krikštytojo galva“ demonstruoja šią įtaką per dramatišką tenebrizmą ir psichologinį intensyvumą, o „Sotheby's“ specialistė Elisabeth Lobkowicz pažymėjo, kad tai „prilygsta paties Karavadžo traktuotei“ ta pačia tema.wikipedia
De Rosa perėmė savitus Karavadžo metodus – dramatišką apšvietimą, intymias kompozicijas ir bekompromisį natūralizmą – kartu kurdama savo meninį balsą. Kaip ir kiti karavadžistai, ji perėmė jo požiūrį į religines temas, kuriose derėjo teatrinis dinamiškumas ir atidus gyvenimo stebėjimas. Jos kūrinys „Šventoji Cecilija su angelu“, neseniai atrastas ir eksponuotas TEFAF, dar labiau iliustruoja, kaip ji pritaikė Karavadžo intymius šventųjų ir angelų santykius, pirmą kartą matytus tokiuose darbuose kaip jo „Šventasis Pranciškus ekstazėje“. Nepaisant to, kad ją užgožė vyrai amžininkai ir daugelis darbų buvo klaidingai priskirti, De Rosa paveikslai atskleidžia ją kaip svarbią figūrą perduodant revoliucinę Karavadžo estetiką per neapolietiškojo baroko tradiciją.news.artnet+1