DI duomenų centrai neįtraukti į JT COP31 klimato darbotvarkę

Dirbtinio intelekto plėtros bumas ir prognozės apie sparčiai augantį elektros energijos poreikį nebus oficialiai aptariami, kai šį lapkritį beveik visos pasaulio šalys susirinks Antalijoje, Turkijoje, į Jungtinių Tautų klimato derybas. Pasak „Politico“, nė viena šalis nepasiūlė įtraukti duomenų centrų į COP31 darbotvarkę, todėl tai, ką analitikai vadina vienu sparčiausiai augančių energijos paklausos šaltinių, lieka už oficialių klimato derybų ribų.politico

COP31 konferencija vyks lapkričio 9–20 dienomis, o jos darbotvarkė perpildyta esamais prioritetais: 2023 m. įsipareigojimo atsisakyti iškastinio kuro vykdymu, prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų nustatymu ir ekonominės paramos telkimu besivystančioms šalims, kurios labiausiai kenčia nuo atšilimo. Duomenų centrai, nepaisant jų sparčiai besiplečiančio pėdsako, į šį sąrašą nepateko.unfccc

Auganti emisijų problema

Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) skaičiuoja, kad duomenų centrų elektros energijos suvartojimas iki 2030 m. gali beveik padvigubėti – nuo 485 teravatvalandžių 2025 m. iki 950 TWh. Agentūra prognozuoja, kad duomenų centrų CO2 emisijos iki 2035 m. gali pasiekti maždaug 350 milijonų metrinių tonų – tai prilygsta metinei Jungtinės Karalystės emisijai. Šį mėnesį paskelbtoje JT Europos ekonominės komisijos ataskaitoje įspėjama, kad duomenų centrai statomi greičiau, nei elektros tinklai spėja juos aprūpinti, o tai kelia susirūpinimą dėl patikimumo ir galimų grandininių gedimų.news.un+1

„Visos vyriausybės klimato srityje juda per lėtai, o niekas nejuda greičiau už technologijas, ypač DI“, – „Politico“ sakė Erwinas Rose'as, buvęs JAV klimato diplomatas, vadovavęs technologijų komitetui JT klimato derybų procese.politico

Savanoriškos pastangos, o ne oficialūs įsipareigojimai

JT pradėjo spręsti šią problemą už oficialių derybų ribų. Generalinis sekretorius António Guterresas birželį paragino DI įmones atskleisti savo poveikį aplinkai ir iki 2030 m. įsipareigoti naudoti švarią energiją. JT akademinė institucija įspėjo, kad skubėjimas statyti duomenų centrus gali pakenkti aplinkosaugos valdymui. COP31 pirmininkavimo veiksmų darbotvarkėje elektrifikacija tapo prioritetu, siūlant, kad iki 2035 m. 35 procentai pasaulinio energijos suvartojimo būtų gaunami iš elektros.climatechangenews+3

Tačiau tokiose šalyse kaip Australija, didžiąją dalį trūkumo užpildo dujos. Australijos energijos rinkos operatoriaus 2026 m. prognozė rodo, kad iki 2035–2036 m. duomenų centrai suvartos apie 34 teravatvalandes per metus, palyginti su maždaug 5 teravatvalandėmis šiandien, o augimas koncentruojasi valstijose, kurios remiasi nešvariausiais elektros tinklais.thepoint

Klimato diplomatijos ribos

Kai kurie ekspertai teigia, kad oficialios derybos gali būti netinkama vieta šiai problemai spręsti. „Nesitikėčiau, kad COP staiga išspręs šią problemą“, – sakė „Climate Analytics“ vadovas Billas Hare'as. Anne Rasmussen, pagrindinė Mažųjų salų valstybių aljanso derybininkė, pateikė griežtesnį vertinimą: „Mes tikrai negalime sau leisti kurti rytojaus technologijų ant destruktyvių praeities sistemų.“politico