Baimė dėl obligacijų rinkos stabdo ES planus dėl energetikos krizės

Augančios valstybės skolinimosi išlaidos visoje Europoje kenkia Europos Komisijos planui suteikti valstybėms narėms fiskalinę erdvę investuoti į energetinę nepriklausomybę. Praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo pasiūlymo pateikimo, tik Italija ir Graikija kreipėsi dėl švelnesnių biudžeto taisyklių taikymo.

Birželio mėnesį Komisija pasiūlė leisti šalims iki 2028 m. kasmet skirti iki 0,3% BVP priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, nepažeidžiant ES fiskalinių ribų. Tai nacionalinės išlygos, iš pradžių sukurtos gynybos išlaidoms, pratęsimas. Tačiau baimė dėl obligacijų rinkos reakcijos atgrasė daugumą sostinių nuo šio pasiūlymo, net ir tada, kai karas Irane skatina energijos kainų augimą, o „Brent“ nafta prekiaujama virš 108 JAV dolerių už barelį.euractiv+2

Obligacijų rinkos diktuoja sąlygas

ES pareigūnai tikisi, kad artimiausiomis savaitėmis dar kelios šalys, daugiausia iš Pietų Europos, sieks šio lankstumo. Šis nenoras smarkiai skiriasi nuo praėjusių metų, kai 18 iš 27 bloko valstybių narių aktyvavo išlygą, kad padidintų gynybos išlaidas iki 1,5% BVP.euractiv

„ES sostinės labai nerimauja, kad rinka jas nubaus, ypač jei ne visos šalys nuspręs aktyvuoti išlygą vienu metu“, – „Euractiv“ sakė „Eurasia Group“ Europos padalinio vadovas Mujtaba Rahmanas. „Centre for European Reform“ vyriausiasis ekonomistas Sanderis Tordoiras pridūrė, kad daugumai vyriausybių „obligacijų rinka, o ne ES fiskalinės taisyklės, yra pagrindinis rūpestis“.euractiv

Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 4,5% – tai aukščiausias lygis nuo 2008 m. finansų krizės. Jungtinės Karalystės 10 metų obligacijų pajamingumas rugsėjo 11 d. siekė 5,35%, o 30 metų obligacijų šoktelėjo iki maždaug 5,95% – tokio lygio nebuvo matyti nuo 1998 m.cryptobriefing+3

Graikija lenkia Prancūziją istoriniame posūkyje

Vienas ryškiausių pasikeitusio rizikos vertinimo pavyzdžių yra tai, kad Graikija dabar skolinasi pigiau nei Prancūzija pagal įvairius terminus. Graikijos 10 metų obligacijų pajamingumas siekia apie 3,1%, gerokai mažiau nei Prancūzijos 4,5%. Analitikai šį skirtumą sieja su Graikijos fiskaline disciplina, kurios skolos ir BVP santykis sparčiai mažėja, o Prancūzija kovoja su politiniu susiskaldymu ir nuolatiniais deficitais.streamlinefeed+3

Graikija jau surinko 95% šių metų skolinimosi poreikių, todėl yra apsaugota nuo dabartinių rinkos neramumų, praneša „Ekathimerini“. Priešingai, Prancūzija turi nuolat refinansuoti savo milžinišką skolą nepastoviose rinkose.ekathimerini

Šiaurės Europa sveikina saikingumą

Kai kurios ES sostinės, ypač fiskališkai konservatyvios šiaurės šalys, tyliai pasveikino nenorą naudotis išlyga. „Baiminamės, kad per didelis lankstumas neigiamai paveiks valstybės skolos tvarumą kitose ES šalyse“, – „Euractiv“ sakė vienas ES diplomatas. „Turėtume džiaugtis, kad ne per daug šalių įšoko į šį traukinį“.euractiv

Komisija laikosi pozicijos, kad sprendimą priima kiekviena valstybė narė, pažymėdama, kad kai kurios vyriausybės gali finansuoti energetikos priemones iš esamų biudžetų. Tačiau, kai skolinimosi kaštai pasiekė daugiamečius aukštumas, o karas Irane nerodo jokių pabaigos ženklų, atotrūkis tarp Briuselio ambicijų ir nacionalinės fiskalinės realybės toliau didėja.euractiv