Archeologai Čekijoje rado didžiulę keltų gyvenvietę

Archeologai netoli Hradec Kralovės Čekijoje atkasė didžiulę keltų gyvenvietę, datuojamą daugiau nei prieš 2200 metų, priskiriamą La Tène laikotarpiui ir siejamą su bojų gentimi – galinga keltų grupe, davusia Bohemijai jos vardą ir sukūrusia reikšmingą buvimą Vidurio Europoje, garsėjusia pažangiais metalo apdirbimo įgūdžiais ir kultūriniu indėliu.

Bojų genties palikimas šiai gyvenvietei

Bojai, galinga keltų gentis, gyvenusi Vidurio Europoje geležies amžiuje, paliko neišdildomą pėdsaką regiono istorijoje ir geografijoje. Pats pavadinimas „Bohemija“ kyla iš „Boiohaemum“, reiškiančio „bojų namai“ – tai liudija jų istorinę svarbą dabartinėje Čekijoje. Skirtingai nei daugelis kitų keltų grupių, bojai šiame regione įsikūrė keliais šimtmečiais anksčiau nei atvyko slavų tautos, o archeologiniai duomenys patvirtina jų buvimą jau V a. pr. m. e., nors jie ten galėjo apsigyventi dar VIII a. pr. m. e.tresbohemes

Bojų istorinę kelionę žymėjo migracija ir konfliktai. Iš pradžių buvę Vidurio Europos ūkininkai, jie gerokai išplėtė savo teritoriją, o archeologiniai duomenys rodo jų judėjimą iš Bohemijos per Klodzko slėnį į Sileziją II a. pr. m. e. Jie įkūrė gyvenvietes, tokias kaip Stražovicės netoli Česke Budejovicų, kur archeologai atkasė keramikos šukių ir metalinių daiktų, leidžiančių pažvelgti į jų kasdienybę. Nors prieš mūsų erą germanų genčių galiausiai išstumti ir vėliau iki 8 m. e. m. įtraukti į Romos imperiją, jų kultūrinė įtaka išliko. Šiandien jų palikimas iš naujo atrandamas ir švenčiamas per tokius projektus kaip „Keltų Europa“, kurie investavo į keltų vietovių kasinėjimą, išsaugojimą ir populiarinimą visoje Bohemijoje.wikipedia+3

La Tène laikotarpio artefaktai, rasti šioje gyvenvietėje

Hradec Kralovės kasinėjimai davė La Tène laikotarpio artefaktų lobyną, demonstruojantį keltų bojų genties meninį rafinuotumą ir meistriškumą. Panašiai kaip ir radiniai to paties pavadinimo La Tène vietovėje Šveicarijoje, gyvenvietė atskleidė įspūdingą metalo dirbinių kolekciją, ypač geležinių ginklų, įskaitant puošniai dekoruotus kardus, ietigalius ir skydų centrus, pasižyminčius išskirtiniais besisukančiais kreivais raštais, būdingais La Tène menui. Šie ginklai buvo ne tik funkcionalūs, bet ir tarnavo kaip statuso simboliai, daugelis jų demonstravo kultūrai būdingus meninius elementus: stilizuotas kaukes, lenktas geometrines formas, augalinius motyvus ir fantastines būtybes.worldhistory+1

Vietovėje taip pat rasta daugybė asmeninių papuošalų ir praktiškų daiktų, kurie nušviečia kasdienį gyvenimą gyvenvietėje:

• Auksiniai ir bronziniai antkakliai (kaklo žiedai), kurie reiškė kilmingą statusą ir buvo nešiojami keltų kariųthecollector+1
• Sudėtingo dizaino segės, pasižyminčios būdingu keltų mazgų raštuwikipedia+1
• Įrankiai ir vežimų dalys, demonstruojantys pažangius geležies apdirbimo metodusuwithumlaut.wordpress+1
• Ceremonialiniai bronziniai skydai su sudėtingais dekoratyviniais elementais, panašiais į Batersi skydąswissinfo+1
• Keramika ir namų apyvokos daiktai, papuošti išskirtiniais La Tène meniniais motyvaiswikipedia

Šie artefaktai, išsaugoti puikios būklės, suteikia neįkainojamų įžvalgų apie bojų praktinius įgūdžius ir meninį jautrumą, patvirtindami jų vietą platesnėje La Tène kultūrinėje tradicijoje, kuri Europoje klestėjo nuo V iki I a. pr. m. e.thecollector

Keltų opidumas Závist

Netoli Prahos esantis keltų opidumas Závist yra didžiausia keltų kalvų tvirtovė Vidurio Europoje ir viena svarbiausių Bohemijos archeologinių vietovių. Įkurta VI a. pr. m. e., ši įspūdinga gyvenvietė savo klestėjimo viršūnę pasiekė apie 180 m. pr. m. e., kai išsiplėtė iki daugiau nei 100 hektarų (iš viso apie 170 hektarų) įtvirtintos teritorijos. Vietovės strateginė svarba akivaizdi dėl jos padėties virš Vltavos ir originalios Berounkos upių santakos.myczechwalks+3

Opidumas pasižymi įspūdingomis gynybinėmis struktūromis su įtvirtinimų sienomis, kurių bendras ilgis viršija 9 kilometrus. 1963–1990 m. atlikti archeologiniai kasinėjimai atskleidė sudėtingą gyvenvietę, apimančią akropolį (seniausią regione atrastą monumentalią akmeninę struktūrą), kiemo pastatus, dirbtuves ir sandėliavimo zonas. Vietovėje matyti daugybinių atakų pėdsakai, sienos ir vartai buvo ne kartą perstatyti prieš galutinį apleidimą 30–20 m. pr. m. e. Šiandien, nors ir apaugusi mišku, dalis įtvirtinimų išlieka matoma, o pėsčiųjų takai ir informaciniai stendai lankytojus veda per šį keltų bojų genties pažangios civilizacijos liudijimą.cgg.mff.cuni+3