Egiptas po 12 metų pertraukos atgaivina istorinę Aleksandrijos bienalę

Po 12 metų pertraukos istorinė Egipto Aleksandrijos bienalė sugrįš 2026 m. rugsėjį, taip atgaivinant trečiąją seniausią bienalę pasaulyje po Venecijos ir San Paulo. 27-ąją parodą, kuruos garsus Egipto menininkas Moataz Nasr pavadinimu „This Too Shall Pass“, sudarys 55 menininkai, daugiausia iš Viduržemio jūros regiono šalių. Renginys bus vykdomas pagal naują viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelį, o ne tik valstybės lėšomis, kaip ankstesnės versijos.observer+2

Istorinės kultūros institucijos sugrįžimas

Aleksandrijos Viduržemio jūros šalių bienalė buvo įkurta 1955 m. valdant prezidentui Gamaliui Abdel Naserui, taip įtvirtinant Egipto pakrantės kultūros sostinę kaip svarbią tarptautinio meno jėgą. Pasak „Al-Ahram“, bienalė yra „antra seniausia dailės bienalė pasaulyje [po Venecijos bienalės] ir seniausia MENA regione“.observer+2

Paroda buvo sustabdyta 2011 m. dėl politinio nestabilumo Egipte po revoliucijos, o 2014 m. įvyko trumpas atgimimas, po kurio sekė finansiniai ir veiklos iššūkiai. Paskutinė pilna bienalė vyko 2009 m., kai Aleksandrijoje gimęs menininkas Waelis Shawky laimėjo Didįjį prizą. Nuo to laiko Shawky atstovavo Egiptui 2024 m. Venecijos bienalėje su „Drama 1882“ – kelių dalių opera, nufilmuota istoriniame Aleksandrijos teatre.artdependence+1

Nauja vadovybė ir vizija

64 metų Aleksandrijoje gimęs menininkas Moataz Nasr, dabar gyvenantis Kaire, į kuratoriaus vaidmenį įneša svarbią tarptautinę patirtį. Jis atstovavo Egiptui 2017 m. Venecijos bienalėje su savo vaizdo instaliacija „The Mountain“ ir įkūrė „Darb 1718“ – įtakingą šiuolaikinio meno centrą Kaire, veikusį nuo 2008 m. iki jo nugriovimo 2024 m. Pasak „The Art Newspaper“, kai Egipto kultūros ministerija pasiūlė jam šias pareigas, jie pasakė: „Jūs metų metus skundėtės dėl kuravimo Egipte. Dabar turite progą. Parodykite mums, kaip tai daroma“.observer+1

Organizaciniame komitete dirba Egipto kultūros ministerijos pareigūnai kartu su tarptautinėje meno scenoje aktyviais privačiais mecenatais, tokiais kaip Mai Eldib, Ahmedas Shaboury, Hishamas El-Khazindaras, Rasheedas Kamelis ir architektė Omniya Abdel Barr. Ši viešojo ir privataus sektorių partnerystė atspindi sudėtingą Egipto ekonominę padėtį ir kartu suteikia renginiui daugiau nepriklausomybės.theartnewspaper+1

Kultūrinio atgimimo kontekstas

Bienalės sugrįžimas vyksta platesnių pastangų, skirtų atgaivinti Egipto kultūros institucijas ir atkurti šalies, kaip Viduržemio jūros ir Afrikos meno centro, vaidmenį, kontekste. Didysis Egipto muziejus netoli Gizos piramidžių, kuris nuo 2024 m. spalio mėn. veikia bandomuoju režimu ir kasdien priima 4000 lankytojų, yra šio kultūrinio renesanso pavyzdys. 500 000 kvadratinių metrų ploto muziejus yra dvigubai didesnis už Luvrą ir jame saugoma daugiau nei 100 000 eksponatų.observer+4

Kitos iniciatyvos, tokios kaip „Forever Is Now“, nuo 2019 m. rengianti šiuolaikinio meno parodas prie Gizos piramidžių, rodo, kaip Egiptas sujungia savo senovinį paveldą su šiuolaikiniu kūrybiškumu. Kaip Nasr sakė „The Art Newspaper“: „Meno scena Egipte yra tarsi ežeras, kuris ilgą laiką buvo ramus, ir deguonis nepasiekdavo dugno. Mes norime įmesti didelį akmenį į ežerą ir sukelti bangas. Atėjo laikas pokyčiams“.theartnewspaper+1