Vengrija internete atvėrė komunistinio laikotarpio slaptosios policijos archyvus

Trečiadienį, lapkričio 4 d., Vengrija paskelbė komunistinio laikotarpio slaptosios policijos įrašus paieškos duomenų bazėje internete, paviešindama apie 60 000 vardų praėjus daugiau nei 36 metams po vienpartinio valdymo pabaigos. Ministras pirmininkas Péteris Magyar teigė, kad šis žingsnis įgyvendina ilgai vilkintą šalies demokratinės transformacijos pažadą, pranešė „Reuters“.reuters.com

„Po 36 metų mes pagaliau įgyvendiname tai, kas kažkada buvo vienas iš pagrindinių 1990 m. režimo pasikeitimo pažadų – pažadą, kuris vėliau buvo neigiamas ir apie kurį buvo meluojama“, – per instruktažą valstybės saugumo archyvuose sakė Magyar, praneša AFP. Jis paprašė vengrų „su orumu ir žmogiškumu vertinti šį ilgai lauktą dokumentų paviešinimą“, pridurdamas, kad „daugelis šeimų dabar susidurs su sunkia informacija, dažnai susijusia su mirusiu šeimos nariu“.politico.eu+2

Ką rodo duomenų bazė

Įrašai yra svetainėje nyitottaktak.hu. Tipiniame įraše nurodomas informatoriaus tikrasis vardas, slapyvardis, gimimo data, adresas, motinos vardas, verbavimo priežastis (savanoriška, šantažas ar prievarta) ir jį kuravęs pareigūnas, pranešė BBC. Iki šiol žmonės, nepriklausantys tyrėjų bendruomenei, paprastai galėjo matyti tik bylas apie save ar artimus giminaičius. Duomenų bazės paleidimas sutapo su 70-osiomis 1956 m. sukilimo numalšinimo sovietų pajėgomis metinėmis.bbc.com+1

Antroji apie 9 000 išsamesnių verbavimo bylų partija, žinoma kaip „B-bylos“, turėtų būti paskelbta iki 2027 m. vasario 25 d. Jautrios detalės, tokios kaip seksualinė orientacija, sveikata ir priklausomybės, bus redaguojamos, o vyriausybė planuoja įsteigti konsultacijų karštąsias linijas nukentėjusiems asmenims.afp.com+2

Spragos ir įspėjimai

Archyvo specialistai skaičiuoja, kad per keturis dešimtmečius slaptoji policija pasitelkė apie 150 000 informatorių, tačiau įrašai išliko tik apie trečdalį jų. Daugelis bylų buvo sunaikintos 1956 m. ir vėl 1988–1989 m. Duomenų bazėje taip pat yra žmonių, kurie buvo tik užkalbinti arba taikyti verbavimui, todėl vardas joje savaime neįrodo bendradarbiavimo. Archyvo direktorius Bendegúz Gergő Cseh įspėjo, kad „negalima tikėti viskuo, ką teigia valstybės saugumo agentūros ir jų bylos“. Kultūros ministro Zoltáno Tarro tėvas minimas bylose, nors Tarr gavo oficialų patvirtinimą, kad jo tėvas niekada nebuvo agentas.dw.com+3

Politinės pasekmės

Magyar, balandžio mėnesį nugalėjęs Viktorą Orbáną rinkimuose, rugsėjį prastūmė įstatymą, atvėrusį archyvus. Sklandė gandai, kad Orbánas buvo informatorius, tačiau jo vardo duomenų bazėje nebuvo. Antradienį jis pareiškė, kad atsisakė bendradarbiauti, kai buvo užkalbintas atliekant karinę tarnybą. Istorikas Krisztiánas Ungváry teigė, kad piliečiai turi teisę žinoti, ką valstybė apie juos užfiksavo. Istorikė ir „Mūsų tėvynės“ europarlamentarė Zsuzsanna Borvendég įspėjo, kad vardų skelbimas be konteksto gali suklaidinti visuomenę.reuters.com+3