Trumpas NATO viršūnių susitikime pareiškė, kad Grenlandija turėtų būti kontroliuojama JAV

Trumpas žurnalistams NATO viršūnių susitikime Ankaroje sakė, kad Grenlandiją „turėtų kontroliuoti Jungtinės Valstijos, o ne Danija“.wtvbam
Šios pastabos atgaivina diplomatinę įtampą su Kopenhaga, sąjungininkams susirinkus patvirtinti kolektyvinę gynybą ir įsipareigoti skirti 70 mlrd. eurų paramą Ukrainai.reuters
Trumpas taip pat užsiminė apie JAV karių skaičiaus Europoje mažinimą trečdaliu, kol Pentagonas atlieka šešių mėnesių savo pajėgų dislokavimo peržiūrą.breakingdefense+1

Prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pakartojo, kad Jungtinės Valstijos turėtų kontroliuoti Grenlandiją, o ne Danija, kai 32 NATO šalių lyderiai susirinko Ankaroje, Turkijoje, į kasmetinį aljanso viršūnių susitikimą – tai pabrėžia nuolatinę įtampą tarp Vašingtono ir jo Europos sąjungininkų dėl teritorinių ambicijų ir karinių įsipareigojimų.

Vėl iškyla įtampa dėl Grenlandijos

„Tai turėtų kontroliuoti Jungtinės Valstijos, o ne Danija“, – sakė Trumpas žurnalistams per dvišalį susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu viršūnių susitikimo atidarymo dieną, praneša „Reuters“. Trumpas teigė, kad Grenlandijos klausimas „pakenkė“ jo santykiams su NATO, pridurdamas, kad „Grenlandija nepadeda Danijai“, rašo „The New York Times“.wtvbam+1

Trumpo pretenzijos į pusiau autonominę Danijos teritoriją – kurias jis pirmą kartą iškėlė per savo pirmąją kadenciją ir energingai atnaujino šių metų pradžioje – sukėlė diplomatinę krizę tarp Vašingtono ir Kopenhagos, abiejų NATO steigėjų. Nors ginčas nuo to laiko perėjo į tai, ką pareigūnai vadina diplomatiniu keliu, Trumpo komentarai Ankaroje aiškiai parodė, kad jo požiūriu klausimas lieka neišspręstas.wtvbam

Virš susitikimo tvyro karių mažinimo grėsmė

Didindamas sąjungininkų nerimą, Trumpas atsisakė atmesti galimybę sumažinti JAV karių skaičių Europoje net trečdaliu. „CNN Warner Bros. Discovery, Inc.“ liepos 6 d. pranešė, kad Trumpas privačiai svarstė tokią mažinimo idėją per Baltųjų rūmų susitikimą šių metų pradžioje kaip būdą pasiųsti žinutę NATO sąjungininkams.facebook+1

Ši grėsmė papildo jau imtasi konkrečių veiksmų. Gegužę Pentagonas paskelbė apie maždaug 5 000 karių išvedimą iš Vokietijos, o birželį gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas paskelbė apie šešių mėnesių visos JAV pajėgų dislokavimo Europoje peržiūrą. Hegsethas perspėjo, kad „metiniai NATO mokesčiai priklausys nuo to, ar kitos šalys pasieks savo gynybos išlaidų tikslus“.breakingdefense+2

Aljansas siekia stabilumo

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte bandė nuraminti sąjungininkus, kad JAV pajėgų išvedimas vyks palaipsniui ir nepakenks gynybos planams. Tikimasi, kad Europos narės nurodys rekordinį išlaidų padidėjimą – papildomus 139 mlrd. JAV dolerių pagrindinėms gynybos išlaidoms per pastaruosius metus – kaip įrodymą, kad jos reaguoja į Trumpo reikalavimus. Viršūnių susitikimo deklaracijoje, dėl kurios ambasadoriai susitarė iš anksto, patvirtinamas „geležinis įsipareigojimas“ kolektyvinei gynybai ir įsipareigojama skirti 70 mlrd. eurų karinę paramą Ukrainai 2026 metams.time+2

Vis dėlto, dėl Trumpo retorikos apie Grenlandiją ir atviros pajėgų dislokavimo peržiūros aljanso narės nėra tikros dėl būsimo Amerikos įsitraukimo žemyne masto.

Sources (39)