Prancūzijos miestuose įvesta komendanto valanda, neramumai plinta Europoje

Prancūzijos miestuose naktį į antradienį, spalio 20 d., tvyrojo ramybė, galiojant tikslinei komendanto valandai po savaitgalį vykusių riaušių dėl pragyvenimo išlaidų. Protestuotojų grupės jau paragino rengti naujas demonstracijas šeštadienį. Neramumai nebėra ribojami tik Prancūzija. Augančios energijos ir būsto kainos išvedė žmones į gatves Italijoje, Belgijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje. „Eurostat“ patvirtino, kad euro zonos infliacija rugsėjį pasiekė 3,8 proc., palyginti su 3,2 proc. rugpjūtį ir 2,2 proc. prieš metus. Tai aukščiausias lygis nuo 2023 m. rugsėjo, o didžiąją dalį šio kilimo lėmė energijos kainos.euronews.com+3

Briuselio atsakas į smurtą

Pirmadienį, spalio 19 d., Europos Komisijos atstovas spaudai pavadino plėšikavimą Prancūzijoje „nepriimtinu“ ir pareiškė, kad teisė į taikius protestus „turi būti saugoma“. „Le Monde“ šį pareiškimą pavadino retu Komisijos žingsniu. Tą patį vakarą Strasbūre europarlamentarai atmetė kairiųjų pasiūlymus surengti debatus dėl teisės protestuoti. Jie parėmė bendrą Europos liaudies partijos bei Europos konservatorių ir reformuotojų prašymą surengti skubius debatus dėl riaušių Prancūzijoje, Italijoje ir Belgijoje. Prancūzijos „Patriotų“ frakcijos narys Jeanas-Paulis Garraud kaltino „kraštutinių kairiųjų grupuotes“. Socialdemokratė Gabriele Bischoff atsakė, kad kraštutiniai dešinieji „jau daugelį metų niekina“ marginalizuotą jaunimą.rte.ie+1

Komisija teigia koordinuojanti naftos atsargų išleidimą ir raginanti vyriausybes teikti tikslinę pagalbą, o ne visuotines subsidijas. Vyriausybės šiais metais išleido 17,9 mlrd. eurų sąskaitoms už energiją sušvelninti. Tačiau ES nenustato kainų, nuomos ar mokesčių už mokslą. Daugumą šių svertų kontroliuoja nacionalinės vyriausybės.euronews.com

Neramumai visame žemyne

Prancūzijoje šeštadienį, spalio 17 d., žygiavo apie pusė milijono žmonių. Kai kurie protestai peraugo į plėšikavimą ir padegimus. Institucijos pranešė, kad daugiau nei 2 500 žmonių buvo sulaikyti, o beveik 1 000 saugumo pareigūnų buvo sužeisti.afp.com+1

Milane policija suėmė 271 asmenį, iš kurių 220 buvo nepilnamečiai, o ministrė pirmininkė Giorgia Meloni surengė skubų saugumo susitikimą. Didžiausia Italijos profesinė sąjunga CGIL lapkričio 20 d. paskelbė visuotinį streiką. Briuselio ir Lježo policija pranešė apie beveik 200 sulaikymų.lemonde.fr

Pyktis dėl būsto Pirėnuose

Protestai Ispanijoje ir Portugalijoje daugiausia buvo taikūs. Protestuotojai nuo rugsėjo 26 d. stovyklauja Madrido Puerta del Sol aikštėje, reikalaudami imtis veiksmų dėl nuomos kainų. Pagrindinės Ispanijos profesinės sąjungos lapkričio 11 d. paskelbė pirmąjį visuotinį streiką per 14 metų. Ministras pirmininkas Pedro Sánchezas paskelbė pirmalaikius rinkimus lapkričio 29 d., kai Kongresas atmetė du būsto dekretus. Lisabonoje ir Porte protestų palapinės iškilo po to, kai spalio 17 d. dešimtys tūkstančių žmonių žygiavo reikalaudami didesnių atlyginimų ir pensijų.euronews.com+1