Po 80 metų į Pompėją sugrįžo nacių pagrobta romėnų mozaika

Antradienį į Pompėjos archeologinį parką oficialiai sugrąžinta romėnų laikų mozaikos plokštė su erotiniais vaizdiniais, praėjus daugiau nei aštuoniems dešimtmečiams po to, kai nacių karininkas pavogė šį meno kūrinį Antrojo pasaulinio karo metu.newsmax+1

Travertino mozaika, datuojama nuo pirmojo amžiaus prieš Kristų vidurio ar pabaigos iki pirmojo mūsų eros amžiaus, buvo repatrijuota iš Vokietijos per diplomatinius kanalus, koordinuojamus Italijos konsulato Štutgarte. Meno kūrinio paskutinio savininko, mirusio Vokietijos piliečio, įpėdiniai savanoriškai susisiekė su Italijos valdžios institucijomis, kad suorganizuotų grąžinimą, sužinoję apie kūrinio kilmę.news.yahoo+1

Vermachto kapitono karo grobis

Mozaiką Vokietijos piliečiui padovanojo Vermachto kapitonas, karo metu tarnavęs Italijos karinėje tiekimo grandinėje. Pasak Romoje įsikūrusio kultūros paveldo apsauga besirūpinančio „Carabinieri“ padalinio, įpėdiniai kreipėsi ieškodami patarimo, kaip grąžinti kūrinį į Italiją.newsmax+1

Italijos valdžios institucijos atliko autentiškumo ir kilmės patikrinimus prieš imdamosi mozaikos repatriacijos 2023 m. rugsėjį. Pompėjos archeologinis parkas suvaidino lemiamą vaidmenį atsekant meno kūrinį iki Vezuvijaus kalno apylinkių, nepaisant ribotų duomenų apie jo pirminio atradimo kontekstą.news.yahoo+1

Kultūrinė reikšmė ir meninė evoliucija

Pompėjos archeologinio parko direktorius Gabrielis Zuchtriegelis apibūdino mozaiką kaip vaizduojančią „momentą, kai buitinės meilės tema tampa meniniu objektu“. Ekspertų teigimu, meno kūrinys žymi atsitraukimą nuo helenistinio laikotarpio dėmesio mitologinėms ir herojinėms figūroms.newsmax+1

„Šiandieninis sugrąžinimas yra tarsi atviros žaizdos užgydymas“, – sakė Zuchtriegelis, pažymėdamas, kad mozaika padeda atkurti gyvenimą pirmajame mūsų eros amžiuje, prieš Vezuvijui sunaikinant Pompėją 79 m. po Kr. Kūrinys dabar yra kataloguotas ir prieinamas švietimo bei mokslinių tyrimų tikslais.news.yahoo+1

Besikeičiantis požiūris į pavogtą meną

Savanoriškas grąžinimas atspindi tai, ką Zuchtriegelis pavadino svarbiu „mentaliteto“ pokyčiu, nes „pavogto meno turėjimo jausmas tampa sunkia našta“. Parkas reguliariai gauna laiškų iš lankytojų, kurie grąžina pavogtus daiktus, net mažus akmenukus, paimtus kaip suvenyrus.newsmax+1

Zuchtriegelis paminėjo „Pompėjos prakeiksmą“ – populiarų prietarą, teigiantį, kad tie, kurie vagia artefaktus iš senovės miesto, patirs nelaimę. Legendą bėgant metams sustiprino turistai, grąžinantys pavogtus daiktus ir teigiantys, kad jie atnešė nesėkmę.news.yahoo+1

„Mes dažnai tai matome daugelyje laiškų, kuriuos gauname iš žmonių, kurie galbūt pavogė tik akmenį, norėdami parsinešti namo Pompėjos dalelę“, – sakė Zuchtriegelis.newsmax+1