NATO viršūnių susitikimas išbando Rutte, Trumpui reikalaujant „lojalumo“

Kai 32 NATO valstybių narių lyderiai ruošiasi susitikti Beştepe prezidento komplekse Ankaroje liepos 7–8 d., generalinis sekretorius Markas Rutte susiduria su pavojingiausiu savo beveik dvejų metų kadencijos momentu: išlaikyti Jungtines Valstijas aljanse, kol prezidentas Trumpas savo reikalavimus perkelia nuo gynybos išlaidų prie kažko sunkiau apčiuopiamo — lojalumo.

Nuo pinigų iki lojalumo

Rutte's strategija valdyti Trumpą ilgą laiką rėmėsi pagyromis ir finansiniais skaičiais. Birželio pabaigoje vykusiame susitikime Baltuosiuose rūmuose buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas pristatė auksinėmis raidėmis pažymėtą diagramą „Trumpo trilijonas“, kurioje prezidentui priskiriami nuopelnai dėl 1,2 trilijono dolerių bendro papildomo gynybos finansavimo, kurį Europos sąjungininkės ir Kanada skyrė nuo 2017 metų. Rutte teigė, kad šie pinigai rodo istorinį naštos pasidalijimo pokytį, kurį paskatino Trumpo spaudimas per abi jo kadencijas.politico+3

Tačiau Trumpas liko abejingas. Prezidentas žurnalistams sakė esąs nusivylęs, kad NATO sąjungininkės atsisakė paremti JAV vadovaujamą karinę kampaniją prieš Iraną, pradėtą kartu su Izraeliu nepasitarus su Europos partneriais. „Aš tiesiog noriu lojalumo“, — pasak „Associated Press“, sakė Trumpas.scmp+4

Erdoğano vaidmuo

Trumpas užsiminė, kad galėjo visiškai praleisti susitikimą, jei ne Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano svetingumas. Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas pakartojo šią mintį, teigdamas, kad Trumpo dalyvavimas tapo įmanomas dėl Turkijos, kaip šeimininkės, vaidmens. Ši dinamika pabrėžia tiek Erdoğano asmeninį ryšį su Trumpu, tiek JAV įsipareigojimų aljansui trapumą.cnbc+4

Šis viršūnių susitikimas bus pirmasis JAV prezidento vizitas Turkijoje nuo 2015 metų, ir tikimasi, kad Erdoğanas pasinaudos proga pristatyti save kaip pasaulinį tarpininką, gebantį sumažinti atskirtį tarp Vašingtono ir jo Europos partnerių.cfr+1

Kas pastatyta ant kortos Ankaroje

Nepaisant įtampos, NATO ambasadoriai jau patvirtino deklaracijos projektą, kuriame lyderiai, įskaitant Trumpą, patvirtins „geležinį įsipareigojimą“ kolektyvinei gynybai pagal 5-ąjį straipsnį, praneša „Reuters“. Sąjungininkės taip pat ketina įsipareigoti skirti 70 milijardų eurų karinę paramą Ukrainai 2026 metais. Gynybos pramonės forumas viršūnių susitikimo atidarymo dieną bus skirtas pažangai siekiant NATO 5 procentų gynybos investicijų tikslo.reuters+1

Vis dėlto oficialią darbotvarkę gali užgožti neišspręstas klausimas, ar vien finansinių įsipareigojimų pakanka patenkinti prezidentą, kuris dabar reikalauja kažko asmeniškesnio. Kaip pažymėjo vienas „Just Security“ analitikas, klausimas prieš vykstant į Ankarą yra paprastas: „Ar Trumpas priims pergalę?“wsj+2