Newsletter Subscribe
Enter your email address below and subscribe to our newsletter
[forminator_form id="25163"]

straitstimes+1openthemagazinefoxnewsJungtinės Valstijos planuoja sumažinti orlaivių ir karo laivų, kuriuos skiria NATO operacijoms Europoje, skaičių, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje „New York Times“ ataskaitoje. Tai yra iki šiol išsamiausias Vašingtono pastangų mažinti karinę apsaugą, kurią jis dešimtmečius teikė Europos sąjungininkams, atskleidimas.
Planą, išdėstytą dokumente, su kuriuo sąjungininkai buvo supažindinti birželio pradžioje ir kurį apibūdino du aukšto rango Europos pareigūnai, sudaro F-16 ir F-15E naikintuvų skaičiaus sumažinimas nuo maždaug 150 iki 100, jūrų žvalgybos orlaivių sumažinimas nuo 26 iki 15 ir visų aštuonių oro degalų papildymo lėktuvų, anksčiau skirtų Europai, panaikinimas. Jungtinės Valstijos taip pat siekia perdislokuoti raketas paleidžiantį povandeninį laivą ir lėktuvnešį, kartu su keliais karo laivais ir daugybe naikintuvų, priskirtų lėktuvnešių misijoms. Viena iš dviejų bombonešių grupių, anksčiau skirtų Europos gynybai, taip pat gali būti perskirstyta.openthemagazine+2
Šie sumažinimai apribotų NATO galimybes vykdyti tolimojo nuotolio smūgius ir stebėjimo operacijas, įskaitant Rusijos povandeninių laivų veiklos stebėjimą. „Reuters“ gegužę pranešė, kad Vašingtonas ruošiasi sumažinti karinių pajėgumų, prieinamų NATO krizės metu, fondą, o Vokietijos naujienų portalas „Spiegel“ pirmasis išsamiai aprašė kai kuriuos karpymus po uždaro posėdžio Briuselyje, kuriame JAV pasiuntinys Alexanderis Velezas-Greenas informavo NATO nares.internazionale+4
NATO atstovė spaudai Allison Hart patvirtino šiuos planus, o JAV Europos vadavietė pareiškė, kad Vašingtonas „optimizuotų“ savo indėlį į NATO pajėgų modelį kaip platesnio naštos pasidalijimo požiūrio pagal 2026 m. Nacionalinę gynybos strategiją ir „NATO 3.0“ viziją dalį. Pareigūnai teigė, kad pokyčiai buvo derinami kelis mėnesius su NATO struktūromis ir jais siekiama paskatinti didesnį Europos narių indėlį.openthemagazine
Šie karpymai vyksta sudėtingu Europos gynybai metu. Prancūzija ir Vokietija neseniai atsisakė naikintuvų dalies savo „Future Combat Air System“ projekte – maždaug 116 mlrd. dolerių vertės programoje, kuria buvo siekiama iki 2040 m. sukurti naujos kartos kovinį orlaivį. Šis žlugimas, daugiausia siejamas su įtampa tarp „Airbus“ ir „Dassault“ , sukėlė naujų klausimų dėl Europos gebėjimo užpildyti spragas, atsiradusias dėl amerikiečių pajėgų mažinimo.foxnews
NATO pajėgumų mažinimas yra platesnio Trumpo administracijos modelio, kuriuo siekiama mažinti Amerikos karinį buvimą Europoje, dalis. Pentagonas balandžio pabaigoje paskelbė, kad iš Vokietijos išves apie 5000 karių, o prezidentas Trumpas žurnalistams sakė, kad JAV planuoja „mažinti dar labiau“. „Wall Street Journal News Corp“ pranešė, kad Pentagonas mažina JAV pajėgas, planuotas Europai, nuo trečdalio iki pusės bendro skaičiaus.wsj+1
Siūlomi karpymai palieka Europos sąjungininkus susiduriančius su sunkiais klausimais, kaip greitai jie gali išvystyti pajėgumus – nuo oro degalų papildymo iki jūrų stebėjimo – kuriuos Vašingtonas atitraukia.