Išgyvenusieji šimtmečius gyveno Pompėjos griuvėsiuose

Archeologai atskleidė naujų įrodymų, patvirtinančių, kad išgyvenusieji grįžo gyventi tarp Pompėjos griuvėsių po to, kai Vezuvijus palaidojo senovinį romėnų miestą 79 m. po Kr., paversdami jį laikina stovykla, kuri išliko šimtmečius.

Trečiadienį Pompėjos archeologinio parko paskelbti radiniai atskleidžia, kad kai kurie išgyvenusieji, kurie negalėjo sau leisti persikelti kitur, sugrįžo į nuniokotą vietą. Prie jų prisijungė naujakuriai, ieškantys pastogės ir tikintys atgauti vertingus daiktus iš griuvėsių.euronews+2

Gyvenimas tarp griuvėsių

Gyvenvietė po išsiveržimo buvo toli gražu ne klestintis romėnų miestas, kuriame kadaise gyveno daugiau nei 20 000 gyventojų. „Dėka naujų kasinėjimų, vaizdas dabar aiškesnis: po 79 m. Pompėja atgimsta ne kaip miestas, o kaip nesaugi ir pilka aglomeracija, savotiška stovykla, lūšnynas tarp vis dar atpažįstamų buvusios Pompėjos griuvėsių“, – sakė archeologinės vietovės direktorius Gabrielis Zuchtriegelis.cbsnews+1

Naujausi kasinėjimai Insula Meridionalis (Pietiniame kvartale) rodo, kad gyventojai pritaikė griuvėsius išgyvenimui. Jie gyveno viršutiniuose pastatų aukštuose, kurie liko virš pelenų, o buvusius pirmuosius aukštus pavertė rūsiais su krosnimis ir malūnais. Pasak tyrėjų, šiai neformaliai gyvenvietei trūko romėnų miestui būdingos infrastruktūros ir paslaugų.euronews+1

Archeologiniai įrodymai

Įrodymai apima keramikos šukes, marmuro fragmentus ir net naujagimio palaikus, palaidotus nuosėdose, datuojamose 100–200 m. po Kr. Šie artefaktai patvirtina, kad gyvenimas į vietą sugrįžo, nepaisant atšiaurių sąlygų.iflscience

Archeologiniai duomenys rodo, kad ši bendruomenė po išsiveržimo galėjo išlikti iki V amžiaus, kai kitas vulkaninis įvykis, žinomas kaip „Polenos išsiveržimas“, tikriausiai privertė galutinai palikti šią vietą.euronews

Anksčiau nepastebėta istorija

Vietovės direktorius G. Zuchtriegelis pažymėjo, kad pakartotinio apgyvendinimo įrodymų buvo rasta ir anksčiau, tačiau jie dažnai būdavo pašalinami per ankstesnius kasinėjimus, skirtus pasiekti Pompėjos garsiąsias freskas ir nepažeistus namus. „Silpni vietovės pakartotinio apgyvendinimo pėdsakai buvo tiesiog pašalinti ir dažnai iššluoti be jokios dokumentacijos“, – paaiškino jis.cbsnews+1

Katastrofiškas išsiveržimas nusinešė apie 15–20 % Pompėjos gyventojų gyvybių, daugiausia dėl terminio šoko, kai dujos ir pelenai padengė miestą. Šiandien Pompėja išlieka antra pagal lankomumą turistų lankoma vieta Italijoje po Romos Koliziejaus, 2024 m. pritraukusi 4,17 mln. lankytojų.cbsnews