Irano karo sukeltas energetinis šokas verčia milijonus grįžti prie medžio anglies ir malkų

Praėjus dviem mėnesiams po Irano karo pradžios, sukrėtusio pasaulines energetikos rinkas, sparčiai kylančios degalų kainos verčia milijonus šeimų Afrikoje ir Pietų Azijoje atsisakyti švaresnių maisto gaminimo būdų ir grįžti prie medžio anglies bei malkų – tai pokytis, kuris, pasak gamtosaugininkų, spartina miškų naikinimą ir kelia grėsmę trapioms laukinės gamtos buveinėms.

Krizė virtuvėje

Hormūzo sąsiaurio, per kurį gabenama apie 20 procentų pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų, uždarymas sukėlė tai, ką Tarptautinė energetikos agentūra pavadino „didžiausiu pasauliniu energetinio saugumo iššūkiu istorijoje“. Šio sukrėtimo pasekmės pasiekė kai kurių skurdžiausių pasaulio namų ūkių virtuves.wikipedia+1

Nigerijoje maisto gaminimo dujų kaina balandžio mėnesį pakilo iki 1 500 nairų už kilogramą – tai 14,3 procento padidėjimas per mėnesį, kurį prekiautojai tiesiogiai sieja su Artimųjų Rytų krize. Pietų Afrikoje SND kainos šoktelėjo net 150 procentų. Visoje Indijoje, antroje pagal dydį SND importuotojoje pasaulyje, šis sutrikimas sukėlė paniką ir vyriausybės įvestą normavimą. Kovo mėnesį Naujasis Delis ėmėsi neeilinių priemonių: laikinai sugrąžino žibalą maisto gaminimui namuose ir leido naudoti anglį restoranuose, taip atsisakydamas metų metus vykdytos švaraus kuro politikos.vanguardngr+2

„Prieš pradedant naudoti SND, savaitei sukaupdavome 30–40 kg malkų. Nuo tada, kai prasidėjo šis trūkumas, neturime nei dujų, nei pakankamai malkų“, – „Mongabay India“ pasakojo viena Indijos šeima. „Alphabet Inc.“ ↘ 0.47%. „Bloomberg“ pranešė, kad kai kurios Indijos šeimos buvo priverstos gaminti maistą kūrendamos malkas, nes nepavyko gauti SND papildymo. Tanzanijoje degalų kainos balandį pasiekė rekordines aukštumas.instagram+2

Grėsmė miškams ir laukinei gamtai

Grįžimas prie biomasės kuro didina spaudimą ekosistemoms, kurios ir taip nyksta. Lesterio universiteto tyrimas patvirtino, kad Afrikos miškai iš anglies dioksido absorbatorių tapo grynaisiais teršėjais: 2010–2017 metais atogrąžų drėgnieji plačialapių miškai prarado apie 106 milijardus kilogramų biomasės per metus, iš dalies dėl medžio anglies gamybos.sciencedaily+1

Paula Kahumbu, Nairobio „WildlifeDirect“ generalinė direktorė, įspėjo, kad energetinis šokas kenkia gamtosaugos laimėjimams. „Kai SND, žibalas ar elektra tampa per brangūs arba nepatikimi, daugybė šeimų grįžta prie malkų ir medžio anglies naudojimo“, – sakė ji, pažymėdama, kad šis kuras yra „labiau prieinamas finansiškai ribotoje aplinkoje, nepaisant jo poveikio aplinkai“. Šis pokytis sukuria papildomą naštą moterims ir mergaitėms, kurios valandų valandas praleidžia rinkdamos kurą.usnews+1

Gamtosaugos projektai Kenijos Čiulu kalvose bei Kongo Demokratinėje Respublikoje, Madagaskare ir Vakarų Afrikoje – regionuose, kuriuose miškų nykimas yra didžiausias – dabar susiduria su didėjančiomis grėsmėmis dėl medžio anglies paklausos.africasustainabilitymatters+1

Nėra lengvos išeities

TVF kovo pabaigoje įspėjo, kad visi konflikto sukelti scenarijai „veda prie aukštesnių kainų ir lėtesnio augimo“, o mažas pajamas gaunančios Afrikos šalys yra ypač pažeidžiamos dėl maisto ir energijos kainų didėjimo. Azijos plėtros bankas prognozavo, kad augimas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione 2026 ir 2027 metais sulėtės nuo 5,4 iki 5,1 procento. Namų ūkiams, gyvenantiems ties skurdo riba, skaičiavimas paprastas: gaminti maistą su tuo, ką gali įpirkti, neatsižvelgiant į kainą, kurią moka jų kvėpuojamas oras ar aplinkiniai miškai.cnn+1