ING ir Nordea prognozuoja, kad ECB paliks palūkanas nepakeistas, Prancūzijos pajamingumui viršijus 5 proc.

Tikimasi, kad Europos Centrinis Bankas paliks palūkanų normas nepakeistas, kai spalio 29 d. baigsis Valdančiosios tarybos posėdis. Nordea ir ING analitikai teigia, kad Prancūzijos fiskalinė ir politinė krizė atliko dalį centrinio banko darbo, padidindama skolinimosi kaštus visoje euro zonoje. Abu bankai vis dar prognozuoja 25 bazinių punktų palūkanų kėlimą gruodį. "Bet koks kitas sprendimas, išskyrus palūkanų normų palikimą nepakeistų spalio 29 d. vyksiančiame Valdančiosios tarybos posėdyje, būtų staigmena", rašė Nordea atstovas Jan von Gerich, remiantis FXStreet. Nordea laikosi savo bazinio scenarijaus dėl 25 bazinių punktų kėlimo gruodį ir 2027 m. kovą, o tai padidintų indėlių palūkanų normą iki 3,00 proc. Von Gerich įspėjo, kad "aiški nerami reakcija rinkoje, išplitusi toli už Prancūzijos ribų, galėtų sužlugdyti gruodžio mėnesio kėlimą"fxstreet.com. ## Obligacijų rinkos atlieka griežtinimą ING atstovas Carsten Brzeski pateikė panašų argumentą. Jis teigė, kad vien remiantis ekonominiais duomenimis, ECB galėtų pateisinti dar vieną kėlimą, nes bendroji infliacija rugsėjį vėl išaugo. Tačiau "obligacijų pajamingumo šuolis dėl Prancūzijos krizės jau dabar įveda naują ribojančią pinigų politikos kryptį", rašė jis. Jis apskaičiavo, kad Vokietijos pajamingumo padidėjimas nuo rugsėjo posėdžio paveikė augimą ir infliaciją maždaug taip pat stipriai, kaip papildomas 25 bazinių punktų kėlimas, o Prancūzijai šis poveikis artimesnis 50 bazinių punktų. Jis tikisi, kad ECB lauks gruodžio mėnesio, kai bus pateiktos naujos darbuotojų prognozės, ir pavadino kitos savaitės posėdį tikėtinai "ramiu veiksmų prasme, bet aiškiai ne žodžių prasme"fxstreet.com. ## Prancūzijos pajamingumas pasiekė 24 metų aukštumas Trečiadienį, spalio 21 d., Prancūzijos etaloninių 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo virš 5 proc. pirmą kartą nuo 2002 m. liepos, pranešė Reuters. Investuotojai vertina plačiai paplitusius gatvių protestus prieš vyriausybę, kuri bando sutvarkyti savo finansus. Išpardavimas tęsėsi ketvirtadienį, spalio 22 d. Skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumo pasiekė didžiausią lygį nuo 2011 m. lapkričio, euro zonos skolų krizės metu, praneša Reutersbnd.com+1. Prancūzijos pajamingumas kilo kelias savaites, politikams ginčijantis dėl 2027 m. biudžeto, kuriame būtų numatytas milijardų eurų išlaidų mažinimas. Tikslas yra sumažinti skolos naštą, siekiančią apie 120 proc. BVP, gerokai viršijančią 60 proc. ES ribą, pranešė Euronewseuronews.com. ## ECB paramos ribos ECB pareigūnai iki šiol teigė, kad Prancūzija turi spręsti savo problemas per fiskalinę politiką. Christine Lagarde sakė, kad Prancūzija turėtų pati susitvarkyti su savo obligacijų rinkos problemomis, pranešė MarketScreener. Banko perdavimo apsaugos priemonė (TPI), skirta valstybės narės obligacijoms pirkti, reikalauja, kad šalys laikytųsi ES fiskalinių taisyklių. Tai bent jau reikalautų, kad Prancūzija visiškai priimtų savo biudžetą, pažymėjo ING. ING tikisi, kad ECB pirmiausia laikysis švelnesnės pozicijos palūkanų normų atžvilgiu, tada galbūt pristabdys kiekybinį griežtinimą ir naudos TPI tik tuo atveju, jei suirutė išplis toliau. Bankas įspėjo, kad "tolimesnis eskalavimas galiausiai gali priversti ECB įrodyti, ar jos įsipareigojimas daryti viską, ko reikia, vis dar galioja"think.ing.com+1.