Bas Jan Ader prisimintas minint 50-ąsias jo dingimo metines

Praėjus lygiai 50 metų po paslaptingo dingimo jūroje, „Hamburger Kunsthalle“ pristato „I'm searching…“ – išsamią olandų konceptualaus menininko Bas Jan Aderio kūrybos retrospektyvą, kurioje eksponuojami jo melancholiški, tačiau absurdiški 16 mm filmai, skaidrių instaliacijos, fotografijos ir anksčiau nerodyti ankstyvieji darbai, nagrinėjantys kritimo, nesėkmės ir stebuklo paieškų temas.

Parodos apžvalga ir laikas

Paroda „I'm searching…“ vyks 2025 m. balandžio 11 d. – rugpjūčio 24 d. „Hamburger Kunsthalle“ muziejuje Vokietijoje, o spaudos konferencija ir atidarymas numatyti 2025 m. balandžio 10 d. Ši didelė retrospektyva, įsikūrusi „Hamburger Kunsthalle“ šiuolaikinio meno galerijos (Haspa-Galerie) antrame aukšte, buvo kuruojama dr. Brigitte Kölle, padedant Julia Kersting, ir apima išsamų parodos katalogą, kurį bus galima įsigyti nuo 2025 m. balandžio mėn. Laikas pasirinktas neatsitiktinai – jis žymi 50-ąsias Aderio lemtingo 1975 m. dingimo metines per bandymą vienam perplaukti Atlantą, kuris buvo nebaigtos trilogijos „In Search of the Miraculous“ dalis.hamburger-kunsthalle+2

Paroda yra pati išsamiausia Aderio kūrybos pristatymo apžvalga, kurioje surinkti visi jo filmai, fotografijos, instaliacijos ir anksčiau nerodyta medžiaga. Lankytojams ši retrospektyva suteikia retą progą susipažinti su legendiniu „menininkų menininku“, kurio įtaka gerokai pranoksta jo trumpą karjerą, paverčiant tai, ką žinovai ilgai vertino, prieinama patirtimi platesnei auditorijai. Bilietus ir papildomą informaciją galima rasti „Hamburger Kunsthalle“ svetainėje.hamburger-kunsthalle+2

Pristatomi meno kūriniai

Retrospektyvoje pristatomi patys ikoniškiausi Aderio darbai, įskaitant „I'm Too Sad to Tell You“ (1970–1971) – giliai emocingą filmą, kuriame menininkas verkia, taip sukeldamas vienišumo ir trapumo pojūtį. Taip pat eksponuojamas „Light Vulnerable Objects Threatened by Eight Cement Bricks“ (1970) – instaliacija, dokumentuota 14-oje 35 mm skaidrių su ranka rašytais užrašais ir skaitmeninta 16 mm filmine medžiaga. Parodoje pabrėžiamas Aderio kritimo, kaip nesėkmės metaforos, nagrinėjimas, iliustruojamas garsiaisiais 16 mm filmais, kuriuose kontrolės praradimas tampa sąmoningu meniniu sprendimu.hamburger-kunsthalle+3

Parodos centre – medžiaga iš „In Search of the Miraculous“, paskutinės menininko trilogijos, kurios kulminacija tapo bandymas perplaukti Atlantą. Kolekcijoje yra fotografijų serija „In search of the miraculous (One night in Los Angeles)“ (1973), susidedanti iš 18 želatinos sidabro atspaudų su balto rašalo rankraščiais, dokumentuojančiais jo naktinę kelionę ir filosofines paieškas.hamburger-kunsthalle

Aderio meninės temos

Aderio kūryba sukasi aplink poetinį nesėkmės, kontrolės praradimo ir pažeidžiamumo tyrinėjimą. Jo firminė kritimo tema tarnauja ir kaip fizinis veiksmas, ir kaip gili metafora, kurioje neišvengiama gravitacijos jėga tampa žmogaus klystamumo simboliu. Skirtingai nei daugelis to meto konceptualių menininkų, Aderio požiūris pasižymi neįprastai romantišku jautrumu, paverčiančiu iš pažiūros paprastus veiksmus galingais egzistenciniais pareiškimais apie žmogaus būklę. Šis sąmoningas nesėkmės priėmimas paradoksaliai tampa jo meniniu triumfu.meliksetianbriggs+2

Kontrolės ir pasidavimo įtampa persmelkia visą Aderio kūrybą, ypač akivaizdžią tokiuose darbuose kaip „Broken Fall (Geometric)“, kur jis pavojingai balansuoja ties slenksčio akimirka – vienu metu atskleisdamas ir ištirpdydamas save aukštesnės sąmonės būsenoje. Jo menas įgauna gilesnę prasmę žvelgiant per asmeninės istorijos prizmę, ypač per tėvo, olandų pasipriešinimo kovotojo, žūtį nacių okupacijos metu. Šis biografinis kontekstas paverčia tokius kūrinius kaip „Untitled (Swedish Fall)“, kuriame Aderis sugriūva miške, iš paprasto performanso į kūrinius, kurie rezonuoja su asmenine tragedija ir istoriniu svoriu, kurdami meną, kuris yra kartu konceptualus, emocingas ir šiurpiai pranašiškas.newmindseye.wordpress+2

„In Search of the Miraculous“ ir menininko dingimas

1975 m. liepos 9 d. Bas Jan Ader leidosi į savo paskutinę meninę kelionę – vienam perplaukti Atlantą maža 12,5 pėdos (apie 3,8 m) burine valtimi, pavadinta Ocean Wave, kaip pagrindinę savo trijų dalių kūrinio „In Search of the Miraculous“ dalį. Šis ambicingas konceptualus kūrinys prasidėjo studentų choro dainuojamomis jūreivių dainomis jo Los Andželo galerijoje ir turėjo baigtis panašiu pasirodymu atvykus į Falmutą, Anglijoje, maždaug po 67 dienų. Ši kelionė buvo ne tik ištvermės išbandymas, bet ir gilus meninis pareiškimas, jungiantis fizinį pažeidžiamumą su egzistencinėmis paieškomis.brooklynrail+1

Beveik metus po išvykimo, 1976 m. balandį, ispanų žvejybos traleris Eduardo Pondal aptiko iš dalies nuskendusią Aderio valtį prie Airijos krantų, tačiau pats menininkas buvo dingęs. Paslaptis pagilėjo, kai rasta valtis vėliau buvo pavogta iš uosto La Korunjoje, Ispanijoje, kur ji buvo saugoma tyrimui. Aderio žmona Mary Sue ir brolis Erikas keliavo atsiimti jo daiktų, tačiau rado tik sekstantą, šiek tiek drabužių ir neatidarytų maisto skardinių – tai buvo menki įrodymai apie tai, kas iš tikrųjų nutiko jūroje. Aplinkybės, susijusios su jo dingimu būnant 33 metų, dešimtmečius kurstė spėliones ir tyrimus, o tyrėjai Marion van Wijk ir Koos Dalstra praleido dešimt metų rinkdami policijos ataskaitas ir interviu, dokumentuojančius šią paslaptingą bylą, tačiau jo kūnas niekada nebuvo rastas ir galutinis olandų menininko likimas lieka nežinomas.afterall+3