Newsletter Subscribe
Enter your email address below and subscribe to our newsletter
[forminator_form id="25163"]

business-standardcbsnewsnews.ssbcrack+1Didžiausi pasaulio centriniai bankai pradeda vieną svarbiausių pastarųjų metų pinigų politikos savaičių: JAV Federalinis rezervas, Japonijos bankas ir Anglijos bankas priims sprendimus dėl palūkanų normų straigiai augančių naftos kainų bei konflikto Vidurio Rytuose kurstomos infliacijos fone.
Dviejų dienų Federalinio rezervo posėdis, prasidedantis pirmadienį ir besibaigiantis trečiadienį, tapo svarbiausiu savaitės įvykiu. Praėjusio penktadienio vartotojų kainų ataskaitai parodžius, kad JAV infliacija išlieka ties 3,4 proc., palūkanų normų padidinimo ketvirčiu punkto tikimybė, „CME FedWatch“ duomenimis, šovė iki beveik 90 proc. Šis žingsnis padidintų bazinę palūkanų normą iki tikslinio intervalo nuo 3,75 proc. iki 4 proc. ir būtų pirmasis FRS palūkanų padidinimas per trejus metus. „EY-Parthenon“ dabar prognozuoja, kad palūkanos bus padidintos, o bendrovės „JPMorgan“ vyriausiasis JAV ekonomistas Michaelas Feroli pareiškė, kad „žodžių nepatvirtinimas veiksmais gali sukelti pavojų institucijos patikimumui“. Vis dėlto „Reuters“ atlikta ekonomistų apklausa rodo, kad nuomonės išsiskiria: apie 30 proc. tikisi padidinimo trečiadienį, o dauguma vis dar prognozuoja palūkanų išlaikymą. FRS pirmininkas Kevinas Warshas, praėjusį mėnesį Džekson Hole pademonstravęs griežtą poziciją, patiria prezidento D. Trumpo spaudimą, kuris viešai ragina mažinti palūkanas.business-standard+4
Plačiai tikimasi, kad Japonijos bankas, penktadienį, rugsėjo 18 d., baigdamas posėdį, padidins bazinę palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 1,25 proc.: tai būtų aukščiausias lygis nuo 1995 metų. „Reuters“ apklausa parodė bendrą sutarimą dėl šio žingsnio, o prognozių rinkos palūkanų kėlimo tikimybę vertina 98 proc. Japonijos banko vykdomasis direktorius Koji Nakamura neseniai paskelbtuose konferencijos užrašuose įspėjo, kad Japonija patyrė „netolygias vidaus kainų reakcijas į išorės šokus“ ir kad dažni tiekimo šokai „neturėtų būti laikomi laikinais“. Darbo jėgos mažėjimas, lėmęs didžiausią atlyginimų augimą per beveik 30 metų, suteikia papildomą pagrindą griežtinti pinigų politiką.techflowpost+4
Anglijos bankas savo sprendimą paskelbs ketvirtadienį, o rinkos beveik neabejoja, kad palūkanų norma išliks 3,75 proc. Tačiau balsavimas vėl gali būti įtemptas: liepos mėnesio posėdyje trys Pinigų politikos komiteto nariai: Megan Greene, Catherine Mann ir Huw Pill, balsavo už padidinimą. Prognozuojant, kad Jungtinės Karalystės bendroji infliacija rugpjūtį šoktels iki maždaug 3,2 proc., o naftos kainoms viršijus 100 JAV dolerių už barelį auga papildomas spaudimas kainoms, „RSM“ vyriausiasis ekonomistas Thomas Pugh teigė, kad energijos kainų šuolis „iš esmės padidino tikimybę, jog komitetas galiausiai paseks kitų didžiųjų centrinių bankų pavyzdžiu ir padidins palūkanas“. Europos Centrinis Bankas jau atliko veiksmus, praėjusį ketvirtadienį padidinęs depozitų palūkanų normą iki 2,5 proc. ECB valdančiosios tarybos narys Mārtiņš Kazāks agentūrai „Reuters“ teigė, kad „atsiranda vis daugiau argumentų tolesniam griežtinimui“ ir kad palūkanų normoms „gali prireikti pereiti į ribojamąją teritoriją“. Azijos rinkos pirmadienį smuko, „Brent“ rūšies naftai pabrangus iki daugiau nei 107 JAV dolerių už barelį po naujų smūgių Saudo Arabijos infrastruktūrai: Japonijos „Nikkei 225“ nukrito 1,7 proc., o „S&P 500“ ateities sandorių vertė taip pat mažėjo.global.morningstar+7