Tyrimas: 10 proc. daugiausiai vartojančių žmonių padaro trilijonų vertės žalą aplinkai

Daugiausiai vartojantys 10 proc. pasaulio gyventojų kasmet padaro aplinkai žalos, kurios vertė siekia nuo 1,7 iki 5,7 trilijono JAV dolerių – suma, kuri viršutinėje riboje gerokai viršija tai, ką tarptautinė bendruomenė įsipareigojo skirti klimato kaitos veiksmams ir biologinės įvairovės išsaugojimui kartu sudėjus, teigiama ketvirtadienį žurnale Nature Communications Sustainability paskelbtame tyrime.eurekalert+1

Žalos sąskaita didesnė nei pasaulinis žaliasis finansavimas

Leideno universiteto Nyderlanduose ir Oksfordo universiteto mokslininkai apskaičiavo piniginę planetos ribų pažeidimų, priskiriamų turtingiausiems vartotojams, kainą. Du didžiausi žalos veiksniai yra biologinės įvairovės nykimas, sudarantis 47–56 proc. visos sumos, ir klimato kaita, sudaranti 36–45 proc.nature+1

Net ir pagal konservatyviausią tyrimo vertinimą – 1,7 trilijono JAV dolerių – metinė žala viršija bendrą finansavimą, reikalingą 2035 m. klimato finansavimo tikslui, dėl kurio susitarta COP30 konferencijoje (993 mlrd. JAV dolerių), ir 2030 m. biologinės įvairovės finansavimo tikslo spragą (657 mlrd. JAV dolerių). Išvados pateikiamos vykstant platesniam vertinimui dėl su gamta susijusio finansavimo: anksčiau šiais metais Jungtinių Tautų ataskaitoje nustatyta, kad už kiekvieną dolerį, investuotą į gamtos apsaugą, 30 dolerių skiriama veiklai, kuri kenkia gamtai.sciencemediacentre+1

Jungtinės Valstijos pirmauja pagal vienam asmeniui tenkančias išlaidas

Vertinant vienam asmeniui, vidutinis 10 proc. daugiausiai vartojančių pasaulio gyventojų atstovas kasmet padaro aplinkai žalos už 2 300–7 500 JAV dolerių. Jungtinėse Valstijose, kur poveikis vienam asmeniui yra didžiausias, šis skaičius išauga iki 19 000–63 000 JAV dolerių – tai prilygsta 6–20 proc. jų pajamų arba 0,8–3 proc. jų turto.phys+1

Tyrimas kiekybiškai įvertina žalą per daugybę planetos ribų, ne tik anglies dvideginio emisijas, pateikdamas tai, ką autoriai apibūdina kaip išsamesnę apskaitą, kaip vartojimo nelygybė virsta žala aplinkai.gizmodo+1

Politinės pasekmės

Šis tyrimas suteikia empirinio svorio argumentams, kad kova su klimato kaita ir ekologine griūtimi reikalauja spręsti turtingųjų vartojimo modelius, o ne tik didinti žaliąsias investicijas. Kadangi, remiantis 2025 m. planetos sveikatos patikra, jau pažeistos septynios iš devynių planetos ribų, tyrimas rodo, kad daugiausiai vartojančiųjų padarytos žalos mastas atitinka finansavimo, reikalingo padėčiai pakeisti, mastą.stockholmresilience+2