Taivanas teigia, kad Kinija po Trumpo ir Xi susitikimo dislokavo daugiau nei 100 laivų

Taivano Nacionalinio saugumo tarybos vadovas Joseph Wu šeštadienį pareiškė, kad Kinija regiono vandenyse dislokavo daugiau nei 100 karinių jūrų pajėgų, pakrančių apsaugos ir kitų laivų. Tai yra viena didžiausių Pekino jūrinių jėgos demonstracijų pastaruoju metu, sukėlusi nerimą dėl Kinijos ketinimų savarankiškai valdomos salos atžvilgiu.economictimes+2

Plati jūrinė veikla

Pasak J. Wu įrašo socialiniame tinkle „X“, dislokavimas apima teritoriją nuo Geltonosios jūros iki Pietų Kinijos jūros ir vakarinės Ramiojo vandenyno dalies. Taivano saugumo pareigūnas anonimiškai pranešė AFP, kad Kinijos laivai buvo aptikti dar prieš gegužės 14–15 d. Pekine vykusį Trumpo ir Xi susitikimą, tačiau jų skaičius viršijo 100 praėjus kelioms dienoms po susitikimo.english.aawsat+3

„Šioje pasaulio dalyje Kinija yra vienintelė PROBLEMA, griaunanti „status quo“ ir kelianti grėsmę regiono taikai bei stabilumui“, – rašė J. Wu.straitstimes+1

Ši informacija pasirodė tvyrant dideliam neapibrėžtumui dėl Vašingtono įsipareigojimų Taivano gynybai. Susitikimo metu Kinijos prezidentas Xi Jinpingas įspėjo Trumpą, kad Taivano klausimas yra „svarbiausias Kinijos ir JAV santykių rūpestis“ ir kad netinkamas elgesys su juo „gali sukelti susidūrimus ir konfliktus“. Trumpas po susitikimo užsiminė apie „Taivano problemą“ ir pareiškė, kad „priims sprendimą“ dėl ginklų pardavimo Taipėjui.apnews+1

Trumpo įspėjimas Taivanui

Po susitikimo duotame interviu „Fox News“ Trumpas, regis, įspėjo Taivaną neskelbti oficialios nepriklausomybės, žurnalistams sakydamas, kad jis „nesiekia, jog Taivanas taptų nepriklausomas“ ir kad abi pusės turėtų „atvėsti“. Šios pastabos suglumino Taipėjų, kur pareigūnai pabrėžė, kad sala jau yra suvereni valstybė. Valstybės sekretorius Marco Rubio vėliau pareiškė, kad JAV politika Taivano atžvilgiu nepasikeitė.youtube+2

Taivano susirūpinimą didina ir tai, kad laikinai einantis JAV karinio jūrų laivyno sekretoriaus pareigas Hung Cao ketvirtadienį Senato posėdyje pranešė apie pristabdytus ginklų pardavimus Taivanui, siekiant užtikrinti, kad JAV turėtų pakankamai amunicijos operacijai „Epic Fury“ – vasario mėnesį pradėtai karinei kampanijai prieš Iraną. Su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis tai paneigė, teigdamas, kad pardavimai „užtrunka kelerius metus ir nėra susiję su operacija „Epic Fury“.english.aawsat

Auganti įtampa sąsiauryje

Taivanas laukia patvirtinimo dėl ginklų paketo, kuris, kaip pranešė „Reuters Thomson Reuters Corporation“ ↗ 1.03%, gali būti vertas iki 14 milijardų JAV dolerių. Kinijos karinio jūrų laivyno stiprinimas ir Vašingtono dviprasmiškumas padidino nerimą Taipėjuje tuo metu, kai, kaip rašo „Axios“, Trumpo patarėjai privačiai nerimauja, kad Xi gali ruošti Kiniją veiksmams prieš Taivaną per ateinančius penkerius metus.reuters+2

Kinija teigia, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis, ir neatsisakė jėgos panaudojimo siekiant perimti salos kontrolę. Taivano kariuomenė iškart po Trumpo vizito Pekine netoli salos jau buvo aptikusi aštuonis Kinijos karinius laivus. Daugiau nei 100 laivų skaičius rodo eskalaciją, kurią regiono saugumo analitikai atidžiai stebės ateinančiomis savaitėmis.youtube