Putinas traukiasi į bunkerius dėl baimės dėl perversmo ir dronų, teigiama ES žvalgybos ataskaitoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo 2026 m. kovo mėnesio ilgą laiką praleidžia požeminiuose bunkeriuose pietų Rusijoje, apimtas baimės dėl politinio elito perversmo ir dronų pasikėsinimo, teigiama „Financial Times“ ir nepriklausomo Rusijos tiriamojo leidinio „Istories“ (Svarbios istorijos) paskelbtose ataskaitose, kuriose remiamasi įslaptinta Europos žvalgybos ataskaita.istories+2

Šios detalės paaiškėjo po to, kai gegužės 4-osios naktį Ukrainos dronas smogė 52 aukštų prabangiam gyvenamajam bokštui Maskvos Mosfilmovskaja gatvėje – maždaug už šešių kilometrų nuo Kremliaus – pabrėždamas oro grėsmes, kurios sukrėtė Rusijos vadovybę. Maskvos meras Sergejus Sobianinas „Telegram“ kanale patvirtino smūgį ir teigė, kad aukų nėra. Išpuolis įvyko likus vos penkioms dienoms iki Rusijos gegužės 9-osios Pergalės dienos parado, kuriam Gynybos ministerija jau buvo paskelbusi, kad šiemet Raudonojoje aikštėje nebus karinės technikos ir kadetų, siekiant apsisaugoti nuo dronų atakų.aljazeera+6

Gyvenimas bunkeryje

Remiantis „Istories“ cituojama žvalgybos ataskaita, Rusijos Federalinė apsaugos tarnyba (FSO) „nuo 2026 m. kovo mėnesio gerokai sugriežtino saugumo priemones aplink Vladimirą Putiną dėl sąmokslo ar perversmo bandymo baimės“. Putinas ir jo šeima nustojo lankytis savo rezidencijose Maskvos regione ir Valdajuje šiaurės vakarų Rusijoje, o prezidentas dabar didžiąją laiko dalį praleidžia bunkeriuose Krasnodaro krašte, kol jo spaudos tarnyba skelbia iš anksto įrašytus vaizdo įrašus, kad išlaikytų normalumo įspūdį.unn+2

Putino artimiausios aplinkos darbuotojams – įskaitant virėjus, fotografus ir asmens sargybinius – uždrausta naudotis mobiliaisiais telefonais su interneto prieiga ir viešuoju transportu. Jų namuose įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos. Prezidento administracijos lankytojai turi pereiti dviejų lygių patikrą, o FSO agentai buvo dislokuoti palei Maskvos upę, kad atremtų galimas dronų atakas.i24news+1

„Financial Times“ pranešė, kad Putino nerimą iš dalies pakurstė Ukrainos dronų operacija „Voratinklis“ („Spiderweb“), kurios metu buvo smogta Rusijos aerodromams už poliarinio rato, ir JAV įvykdytas Venesuelos lyderio Nicolás Maduro sulaikymas sausio mėnesį. „Ukrainos dronų operacijos „Voratinklis“ šokas vis dar jaučiamas“, – FT sakė su Putinu susipažinęs asmuo.i24news

Didėjanti įtampa tarp saugumo tarnybų

Žvalgybos ataskaitoje taip pat nurodoma, kad Rusijos saugumo aparate didėja trintis. Praėjusių metų pabaigoje vykusiame susitikime su Putinu FSB vadovas Aleksandras Bortnikovas apkaltino Gynybos ministeriją nesugebėjimu apsaugoti aukšto rango karininkų, įskaitant generolą leitenantą Fanilį Sarvarovą, žuvusį per su Ukraina susijusį išpuolį, o Nacionalinės gvardijos vadovas Viktoras Zolotovas neigė atsakomybę, nurodydamas ribotus išteklius.i24news

Ataskaitoje pažymima, kad „Putinas bijo ne tiek Ukrainos atakų, kiek Rusijos politinio elito sąmokslo“, ir priduriama, kad jis taip pat svarsto galimybę, jog dronų pasikėsinimą gali įvykdyti patys Rusijos valdžios atstovai. „Istories“ įkūrėjas Romanas Aninas kartu paskelbtoje analizėje rašė, kad konkuruojantys Rusijos „silovikų“ klanai dabar susiduria su vis siaurėjančiomis ateities perspektyvomis, ir įspėjo, kad vidinė kova dėl valdžios gali paaštrėti.istories+2