Prancūzija išbandė naują branduolinę raketą stebint Macronui

Prancūzija antradienį, spalio 6 d., pirmą kartą paleido savo naujausią iš povandeninio laivo leidžiamą balistinę raketą M51.3, pranešė gynybos ministerija. Neapginkluota raketa buvo paleista iš branduolinio povandeninio laivo Le Vigilant prie Bretanės krantų ir nukrito „Šiaurės Atlante, šimtus kilometrų nuo bet kokios pakrantės“. Prezidentas Emmanuelis Macronas stebėjo bandymą iš karinio laivyno fregatos Auvergne. Jis teigė, kad šis paleidimas parodė Prancūzijos branduolinio atgrasymo patikimumą didėjančios įtampos su Rusija fone.reuters+3

Raketa neturėjo branduolinės galvutės ar kitokio užtaiso, o ministerija nurodė, kad bandymas buvo atliktas „griežtai laikantis“ Prancūzijos tarptautinių įsipareigojimų. Paleidimas taip pat patvirtino, kad Le Vigilant vėl gali naudoti šį ginklą po didelio techninio aptarnavimo. Prancūzijos balistinių raketų povandeniniai laivai atlieka panašius bandymus po kiekvieno kapitalinio remonto; Le Terrible tai darė 2023 m. balandį.defence-blog+2

Macronas: „Kad būtum laisvas, turi būti bijomas“

Savo įraše X tinkle Macronas rašė, kad „labai nedaug tautų turi tokią patirtį“. Jis padėkojo pirkimų agentūrai DGA, Atominės energijos komisijai (CEA), ArianeGroup, Naval Group ir Prancūzijos kariniam laivynui. „Ši techninė sėkmė yra naujas mūsų atgrasymo patikimumo įrodymas“, – rašė jis, pridurdamas: „Kad būtum laisvas, turi būti bijomas. O kad būtum bijomas, turi būti galingas.“ Vaizdo įraše iš paleidimo Macronas taip pat sakė: „Šiandien mes esame stipresni. Žinutė buvo išsiųsta garsiai ir aiškiai ten, kur ji turi būti gauta.“ua+3

Macronas teigė, kad ginkluotųjų pajėgų biudžetas per dešimt metų padvigubės. Jis pridūrė, kad statomi naujos kartos strateginiai povandeniniai laivai ir kad šiais metais pradėta programa, skirta viršgarsinėms, manevringoms strateginėms raketoms oro atgrasymo priemonėms.defence-blog+1

Bandymas įtemptame fone

Ministerijos pranešime Rusija neminima. Tačiau paleidimas įvyko po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę įspėjo Vakarus negrasinti Kaliningradui, Rusijos eksklavui tarp Lenkijos ir Lietuvos. Maskva pareiškė, kad prireikus gins Kaliningradą branduoliniais ginklais. NATO pareiškė, kad jokia jos veikla nekelia grėsmės Rusijos teritorijai. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte paragino Maskvą „nutraukti branduolinius grasinimus“.ibtimes+1

Kovo mėnesį Macronas pareiškė, kad Prancūzija pirmą kartą per kelis dešimtmečius plės savo branduolinį arsenalą. Jis taip pat pasiūlė Europos partneriams bendras pratybas ir galimą trumpalaikį branduolinį ginklą galinčių nešti priemonių dislokavimą sąjungininkų teritorijoje.reuters+1

Raketa

M51.3 yra trečioji M51 versija – trijų pakopų kietojo kuro raketa, sukurta ArianeGroup. Ji neša TNO-2 galvutę ir yra sukurta taip, kad būtų tikslesnė ir geriau įveiktų priešraketinės gynybos sistemas. Pirmą kartą ji buvo išbandyta iš sausumos aikštelės 2023 m., o eksploatuojama nuo 2025 m. spalio. Paryžius raketos nuotolio neatskleidžia. Viešais skaičiavimais, M51 šeimos raketų nuotolis siekia apie 9 000 km ar daugiau, o Prancūzijos pareigūnai teigia, kad naujoji versija skrenda toliau.reuters+1

Prancūzija yra vienintelė branduolinė valstybė Europos Sąjungoje. Ji turi apie 290 branduolinių galvučių – tai ketvirtas pagal dydį arsenalas pasaulyje – ir joms išlaikyti skiria apie 5,6 mlrd. eurų per metus. Jos keturi balistinių raketų povandeniniai laivai sudaro jūrinio atgrasymo pagrindą.newsweek+1