Kinija netoli branduolinių raketų šachtų stato daugiau nei 80 paleidimo aikštelių

Kinija savo šiaurės vakarų dykumose netoli branduolinių raketų šachtų stato platų paleidimo aikštelių, bunkerių ir ryšių mazgų tinklą, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje „Reuters“ palydovinių nuotraukų analizėje.reuters+1

Nuotraukose matyti daugiau nei 80 aikštelių, kurias galėtų naudoti Kinijos plečiamas mobiliųjų raketų paleidimo įrenginių ir oro gynybos baterijų parkas, taip pat objektai, galintys palaikyti elektroninį karą, palydovinį ryšį ir vadovavimo operacijas, teigia trys saugumo ekspertai, peržiūrėję šiuos vaizdus „Reuters“ užsakymu.yahoo

Antrojo smūgio architektūra

Šios statybos, apie kurias anksčiau nebuvo pranešta, rodo didelę įtvirtintos infrastruktūros plėtrą, skirtą Kinijos antžeminėms branduolinėms pajėgoms apsaugoti ir išlaikyti. Naujoji infrastruktūra daugiausia sutelkta į du aštuonkampius objektus, pastatytus per pastaruosius šešerius metus rytų Sindziange, netoli Hami branduolinių raketų šachtų lauko.reuters+1

Saugumo analitikai „Reuters“ sakė, kad aikštelės gali būti naudojamos mobiliosioms oro gynybos raketoms, elektroninio karo sistemoms arba antžeminiams tarpžemyninių balistinių raketų paleidimo įrenginiams dislokuoti. Visas tinklas rodo pastebimą Pekino antrojo smūgio pajėgumų – gebėjimo atsakyti po pirminio branduolinio smūgio – stiprinimą, atspindintį intensyvėjančią branduolinę konkurenciją su Jungtinėmis Valstijomis.yahoo

Auganti branduolinė konkurencija

Šis atskleidimas įvyko praėjus vos dienai po to, kai Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS) įspėjo, kad bet koks JAV ir Kinijos konfliktas dėl Taivano sukeltų branduolinio eskalavimo riziką, abiem kariuomenėms tikriausiai vykdant plataus masto operacijas, kuriomis siekiama sutrikdyti viena kitos vadovavimo ir ryšių sistemas.reuters

Kinija plečia savo branduolinį arsenalą tokiu tempu, kokio neprilygsta jokia kita branduolinė valstybė. Gruodį paskelbtoje Pentagono ataskaitoje nustatyta, kad Pekinas tikriausiai įkrovė daugiau nei 100 kietojo kuro „DF-31“ tarpžemyninių balistinių raketų į šachtų laukus netoli sienos su Mongolija. Gynybos departamentas prognozuoja, kad iki 2030 m. Kinija turės daugiau nei 1000 operatyvinių branduolinių kovinių galvučių, palyginti su maždaug 600 2024 m.koreajoongangdaily.joins+3

Nuo minimalaus atgrasymo iki pariteto

Statybos netoli Hami ir Jumen šachtų laukų – pirmą kartą tyrėjų pastebėtos 2021 m., kai buvo aptikta apie 250 naujų šachtų – žymi atsitraukimą nuo dešimtmečius trukusios Kinijos minimalaus branduolinio atgrasymo pozicijos. Pekinas tvirtina, kad išlaikys branduolinius pajėgumus „minimaliu lygiu, reikalingu nacionaliniam saugumui“, ir toliau laikosi politikos nenaudoti branduolinio ginklo pirmam, nors Vakarų analitikams plėtros mastas rodo ką kita.armscontrol+1

Sausio mėnesį Ginklų kontrolės asociacija pranešė, kad Kinija dislokavo tarpžemynines balistines raketas maždaug trečdalyje savo naujų šachtų – tai etapas, paverčiantis kadaise buvusius tuščius apvalkalus operatyvinėmis atgrasymo pajėgomis, apimančiomis tūkstančius kvadratinių kilometrų dykumos.armscontrol