„Google“ ir „RWE“ parėmė rekordinį 468 mln. dolerių „Proxima Fusion“ finansavimo etapą

„Proxima Fusion“ pritraukė 411 mln. eurų, vadovaujant „XTX Ventures“ ir „East X Ventures“, o strateginiais investuotojais tapo „Alphabet“ priklausanti „Google“ ir „RWE“, pranešė bendrovė antradienį.reuters+1
Šis finansavimo etapas įvertina „Proxima“ 2,4 mlrd. eurų ir finansuos grynosios energijos stellaratoriaus demonstratoriaus statybą netoli Miuncheno, kurią planuojama užbaigti iki 2030-ųjų pradžios.finance.yahoo+1
Generalinis direktorius Francesco Sciortino teigė, kad šis sandoris rodo, jog „Europa gali ne tik išrasti proveržio technologijas, bet ir sukurti aplink jas pasauliniu mastu konkurencingas įmones“.esgtoday

Vokietijos branduolių sintezės startuolis „Proxima Fusion“ antradienį paskelbė apie 411 mln. eurų (468 mln. JAV dolerių) finansavimo etapą, kurio metu bendrovė įvertinta 2,4 mlrd. eurų. Tai didžiausia kada nors atlikta privati investicija į Europos branduolių sintezės sektorių, įtvirtinanti „Proxima“ kaip geriausiai finansuojamą šios srities įmonę žemyne.reuters+2

Didžiosios technologijų ir energetikos bendrovės suvienija jėgas

Finansavimo etapui vadovavo „XTX Ventures“ ir „East X Ventures“, o strateginiais investuotojais prisijungė „Alphabet“ „Google“ ir Vokietijos energetikos milžinė „RWE“. „KfW Capital“, „SPRIND“ ir „Burda Principal Investments“ taip pat dalyvavo kartu su ankstesniais investuotojais, įskaitant „Plural“, „Balderton“, „DST Global Partners“, „Lightspeed“ ir „Brevan Howard Macro Venture“.esgtoday+2

„Google“ dalyvavimas atspindi augantį energijos poreikį, kurį lemia dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra. Bendrovė išsikėlė tikslą vykdyti savo veiklą naudojant tik anglies dioksido neišskiriančią energiją visą parą – šį tikslą, kaip pripažįsta pati įmonė, tampa vis sunkiau pasiekti, nes duomenų centrų tinklas plečiasi greičiau nei vyksta elektros tinklų dekarbonizacija. „RWE“ investicija sekė po neseniai pasirašytos partnerystės sutarties su „Proxima“ dėl pirmojo stellaratoriaus tipo branduolių sintezės elektrinės statybos buvusios branduolinės dalijimosi jėgainės vietoje Gundremingene, Bavarijoje.esgtoday

Nuo Makso Plancko instituto iki komercinės branduolių sintezės

2023 m. pradžioje kaip Makso Plancko plazmos fizikos instituto atšaka įkurta „Proxima“ kuria stellaratorius – spurgos formos įrenginius, kurie naudoja magnetinius laukus perkaitintai plazmai suvaldyti ir branduolių sintezės sąlygoms pasiekti. Bendrovės „QI-HTS“ stellaratoriaus dizainas pašalina srovės sukeliamą nestabilumą, būdingą kitiems branduolių sintezės metodams.esgtoday

Naujas kapitalas bus skirtas „Alpha“ – grynosios energijos stellaratoriaus demonstratoriaus – statybai netoli Miuncheno, kurį planuojama užbaigti 2030-ųjų pradžioje. Tai atvers kelią pirmajai „Proxima“ komercinei elektrinei „Stellaris“, kuri turėtų pasirodyti vėliau tą patį dešimtmetį.esgtoday

Žemyninė konkurencija

„Europa lenktyniauja su Jungtinėmis Valstijomis ir Kinija, siekdama pirmoji pastatyti branduolių sintezės elektrinę“, – sakė generalinis direktorius Francesco Sciortino. „Proxima“ finansavimas įrodo, kad Europa gali ne tik išrasti proveržio technologijas, bet ir sukurti aplink jas pasauliniu mastu konkurencingas įmones.“esgtoday

Šis sandoris yra vienas didžiausių klimato technologijų investicijų 2026 m. ir iškelia „Proxima“ į pasaulinių branduolių sintezės įmonių viršūnę kartu su JAV įsikūrusiais konkurentais, kurie pastaraisiais metais pritraukė milijardus.investing+1

Šaltiniai (13)