6000 metų senumo žudynės atskleidžia žiaurius pergalės ritualus

Archeologai atskleidė naujų detalių apie smurtines neolito žudynes, įvykusias daugiau nei prieš 6000 metų šiaurės rytų Prancūzijoje, atskleisdami žiaurių pergalės švenčių įrodymus, kai įsibrovėliai buvo kankinami, luošinami, o jų nukirstos galūnės paimtos kaip trofėjai.

Atradimas, išsamiai aprašytas trečiadienį žurnale „Science Advances“ paskelbtame tyrime, suteikia naujų įžvalgų apie priešistorinio karo praktiką, išanalizavus 82 griaučių liekanas, rastas Achenhaimo ir Bergheimo archeologinėse vietovėse. Tyrimui vadovavo dr. Teresa Fernández-Crespo, žymi Valjadolido universiteto Ispanijoje tyrėja, ir jos kolegos, kurie naudojo pažangią izotopinę analizę, kad atskirtų užpuolikus nuo aukų.livescience+1

Beprecedentis pergalės ritualų žiaurumas

Archeologiniai įrodymai atskleidžia kraštutinio smurto modelį, kuris gerokai viršijo tai, kas buvo būtina nužudymui. Pasak „Live Science“, liekanos rodo, kad aukų apatinės galūnės buvo sulaužytos, kad jos negalėtų pabėgti, visų kūnų būklė rodė traumas nuo bukų daiktų, o kai kurie griaučiai turėjo durtinių žaizdų, rodančių, kad kūnai po kankinimų ir egzekucijos buvo dedami ant konstrukcijų viešam demonstravimui.livescience

„Manome, kad jie buvo žiauriai kankinami triumfo ritualų ar pergalės švenčių kontekste, kurie sekė po vieno ar kelių mūšių“, – „Live Science“ sakė Fernández-Crespo. Kapavietės, esančios gyvenviečių viduryje, rodo, kad šie veiksmai buvo „viešas smurto spektaklis, skirtas dehumanizuoti nelaisvėje paimtus priešus visos bendruomenės akivaizdoje“.livescience

Ryškiausi įrodymai yra kapavietėse rastos nukirstos kairės rankos ir plaštakos, kurias tyrėjai laiko trofėjais, paimtais viename iš ankstyviausių gerai dokumentuotų karinės pergalės šventimo atvejų priešistorinėje Europoje. Tai atspindi tai, ką tyrime vadinama „beprecedenčiu smurto intensyvumu kūnui, kurį galima suprasti tik kankinimo, luošinimo ir aukos dehumanizavimo kontekste“.livescience

Cheminė analizė atskleidžia svetimą kilmę

Lūžis supratime įvyko atlikus daugiatę izotopinę dantų ir kaulų analizę, kuri atskleidė cheminius parašus, nurodančius, kur žmonės užaugo ir ką vartojo. Izotopinė analizė parodė, kad tie, kurie patyrė luošinimą, atvyko iš už vietos ribų, galbūt iš Paryžiaus apylinkių, o aukos, kurios nebuvo suluošintos, buvo vietiniai gyventojai, kurie tikriausiai žuvo gindami savo teritoriją.livescience+1

Cheminiai parašai taip pat parodė, kad suluošintų asmenų grupė valgė maistą iš skirtingų vietovių ir dažnai judėjo, o tai rodo, kad jie buvo įsibrovėlių pajėgų dalis. Ši išvada yra didelė pažanga priešistorinėje archeologijoje, nes vienas ekspertas pažymėjo, kad tai „leido pasiekti kažką tokio svarbaus, kaip atskirti belaisvius nuo užpuolikų priešistoriniame tarpasmeninio smurto kontekste, siekiančiame neolitą“.livescience

Žemyninės krizės kontekstas

Smurtas įvyko laikotarpiu, kai visoje Europoje tvyrojo neramumai tarp 4300 ir 4150 m. pr. m. e., sutampančiu su tuo, ką ekspertai apibūdina kaip visą žemyną apėmusį krizės laikotarpį. Detlefas Gronenbornas, Vokietijos Leibnico archeologijos centro archeologijos profesorius, paaiškino, kad šiai erai buvo būdingi „dideli neramumai visoje Europoje ir ji siejama su didelio klimato nepastovumo laikotarpiu“, kuris kulminaciją pasiekė apie 4100 m. pr. m. e.livescience

Atradimas papildo vis gausėjančius neolito karo įrodymus regione, kur žmonės gyveno įtvirtintose gyvenvietėse, o archeologiniai duomenys rodo, kad Paryžiaus apylinkių keramika vis dažniau pasirodo šiaurės rytų Prancūzijoje. Išvados rodo, kad net ir ankstyviausiose žmonijos žemdirbių visuomenėse konfliktas galėjo pasiekti sistemingo žiaurumo lygį, kuris išliktų per visą žmonijos istoriją.livescience